Džebedžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džebedžis (piešta 1657-58 m.

Džebedžiai (turk. Cebeci) – Osmanų imperijos kariuomenės artilerijos korpuso dalinys.

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalinio įkūrimo data nėra žinoma, bet manoma, kad jis buvo įkurtas XV a.[1] Džebedžiai buvo vienu iš privilegijuotų osmanų kariuomenės dalinių.[2] Jie buvo laikomi janyčarų dalimi, o verbuojami buvo naudojant devširmės procedūrą. Jų vadas būdavo vadinamas džebedžibašis (turk. Cebecibaşı''). Dalinys buvo nedidelis, rinktinis, jame daugiausia buvo 625 kariai (1574 m.).[3]

Pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džebedžių dalinys buvo atsakingas už ginkluotės priežiūrą ir laikymą,[2] gabenimą ten, kur jos reikia.[3] Taikos metais jie saugodavo ginklus arsenaluose, vadintuose cephane. Džebedžiai dalyvavo visose kampanijose, kurioms vadovaudavo sultonas ar didysis viziris. Kitose kampanijose dalyvaudavo tik dalis džebedžių.[4]

Panaikinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje Stambulo maištų Osmanų imperijos stagnacijos ir žlugimo laikais džebedžiai veikė kartu su janyčarais. 1826 m. sultonas Machmudas II panaikino ne tik janyčarus, bet ir džebedžius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gabor Agoston-Bruce Masters:Encyclopaedia of the Ottoman Empire ISBN 978-0-8160-6259-1
  2. 2,0 2,1 Nicolae Iorga:Geschiste des Osmanischen Reiches II (translated by Nilüfer Epçeli) Yeditepe yayınevi, İstanbul, ISBN 975-6480-21-1 p.296, 376
  3. 3,0 3,1 Stanford Shaw :History of the Ottoman Empire and Modern Tu rkey Vol I Cambridge ISBN 0-521-29163-1 p.139
  4. History page} Archyvuota kopija 2010-08-15 iš Wayback Machine projekto.