Cimbidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cymbidium
Raudondryžis cimbidis (Cymbidium dayanum)
Raudondryžis cimbidis (Cymbidium dayanum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Smidriečiai
(Wikispecies-logo.svg Asparagales)
Šeima: Gegužraibiniai
(Wikispecies-logo.svg Orchidaceae)
Gentis: Cimbidis
(Wikispecies-logo.svg Cymbidium)

Cimbidis (lot. Cymbidium, angl. Boat orchids) – gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos epifitinių ir pusiau litofitinių augalų gentis. Šaknys storos ir mėsingos, lapai standūs ir ilgi, išaugantys iš apvalių gumbų. Žiedų kekės taip pat auga iš gumbų ir žydi labai ilgai.

Augalai paplitę Azijos ir Šiaurės Australijos tropinėse ir subtropinėse srityse. Auga ant akmenų, upių tarpeklių sienų, skardžių atbrailų ir uolų plyšiuose.

Šios orchidėjos gali būti epifitai, litofitai, terestrialai ir kartais net belapiai saprofitiniai augalai su daryti iš pseudobulbų. Dažniausiai iš vienos pseudobulbos išauga 2-12 lapų augančių š abi pseudobulbos puses, kurie laikosi net keletą metų.

Iš vieno žiedstiebio, augančio iš po pseudobulbos pagrindo, cimbidis išaugina keletą žiedų. Taurėlapiai ir žiedlapiai yra panašaus dydžio, tačiau lūpa dažniausiai gerokai skiriasi.

Priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cimbidžiai yra dviejų tipų: aukštaūgiai ir žemaūgiai. Vietovės, kur naktimis temperatūra nenukrinta žemiau 21oC- galima auginti žemaūgius cimbidžius, nes jie geriau toleruoja karštį ir lengviau pražysta karštyje. Cimbidžiams reikalinga ryški šviesa, bet ne tiesioginiai saulės spinduliai, bei žemesnė temperatūra. Tam, kad cimbidis žydėtų, jam būtina suteikti žemesnę temperatūrą naktimis. Jei ir dieną ir naktį temperatūra laikosi aukšta- augalas gali visai nežydėti. Cimbidis, kuris gauna pakankamai šviesos- jo labai yra šviesiai žali. Tamsiai žali lapai rodo šviesos trūkumą.

Vasarą cimbidžius galima išnešti į lauką ir įkurdinti pavėsyje, kur dienos temperatūra siekia 23-29oC (ar net daugiau) šilumos, bet nakties temperatūra vėlyvą vasarą ir rudenį (rugpjūtis-spalis) privalo būti 10-15oC, kad susiformuotų žiedstiebis. Optimaliausia temperatūra žiemą turėtų siekti 7-12oC ir 18-13oC dienos metu. Kai augalas jau sukrauna pumpurus, paros temperatūra turi svyruoti dar stipriau: nuo 12oC iki 23oC. Žemaūgiai gali ištverti 5-10oC aukštesnę temperatūrą nei aukštaūgiai. Dauguma cimbidžių gali lengvai pakęsti lengvas šalnas ir išgyventi, bet tai nerekomenduojama. Parnešti cimbidį į kambarį reikia kai temperatūra lauke nukrinta žemiau 4oC. Šiltesnėse klimato juostose cimbidžiai gali augti lauke visus metus. O žiemojantys kambaryje turi būti laikomi gerai apšviestoje, bet vėsioje vietoje.

Cimbidžiai leidžia naujus auginius pavasario-vasaros metu ir būtent tuomet reikalauja daugiausia vandens. Todėl pavasarį ir vasarą cimbidžiai augantys vazonėliuose negali išdžiūti, bet negalima leisti ir pastoviai mirkti vandenyje, nes gali supūti jų šaknys.

Oro drėgmės vasarą dažniausiai pakanka natūraliai. Tačiau cimbidžiams patinka kai oro drėgnumas yra 40-60% žiemos metu ypač jei augalas jau sukrovęs pumpurus. Kad išvengti grybelinių susirgimų ant žiedų- būtinas geras vėdinimas.

Tręšimas gali padėti pražydinti šias orchidėjas. Pavasarį ir vasarą būtina tręšti NPK 30-10-10. Vėlyvą vasarą ir rudenį tręšti su NPK 10-20-30. Tręšti kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites. Žiemą- vieną kartą per mėnesį. Augalas persodinamas pavasarį po žydėjimo, kas du metai arba kai substratas ima pūti. Cimbidžiams dažniausiai naudojami aukšti, bet siauresni vazonėliai. Taip pat prieš persodinant būtina apgalvoti, jog reikės vietos naujiems auginiams, tad atsižvelgiant į tai pasirinkti tinkamo dydžio vazonėlį. Substratas turėtų būti vidutinio pralaidumo, medžio žievės, kiminų ir perlito.

Įdomu tai, jog Cymbidium hookerianum yra vartojamas kaip maisto produktas Butane. Jo dedama į tradicinį patiekalą vadinamą- OLATSHE arba OLACHOTO.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralūs hibridai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Cymbidium × ballianum (= C. eburneum × C. mastersii)
  • Cymbidium × baoshanense (= C. lowianum × C. tigrinum)
  • Cymbidium × chiu-lih(?) (= C. lancifolium × C. ensifolium)
  • Cymbidium × nishiuchianum (= C. goeringii × C. kanran)
  • Cymbidium × nishiuchianum (= C. goeringii subsp. goeringii var. formosanum × C. kanran)
  • Cymbidium × florinda (= C. erythrostylum × C. iridioides. Cyperorchis × florinda)
  • Cymbidium × gammieanum (= C. elegans × C. erythraeum. Cyperorchis × gammieana)
  • Cymbidium × glebelandensis (= C. insigne × C. schroederi)
  • Cymbidium × jy-shiang(?) (= C. lancifolium × C. sinense)
  • Cymbidium × rosefieldense (= C. hookerianum × C. tracyanum. Cyperorchis × rosefieldensis)
  • Cymbidium × woodlandense (= C. mastersii × C. tracyanum. Cyperorchis × woodlandensis)


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka