Chefrenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chefrenas
Egipto faraonas
Ketvirtoji Egipto dinastija
Mirė apie 2480 m. pr. m. e.
Egipto faraonas
Valdė 25582532 m. pr. m. e.
arba 25202494 m. pr. m. e.
Pirmtakas Džedefra
Įpėdinis Bika
Veikla Pagal kai kuriuos autorius jis buvo Khufu brolis ir įpėdinis.
Vikiteka Chefrenas
Didysis Gizos sfinksas

Chefrenas (Khefrenas, Chafrė, Khafra, Khafrė m. apie 2480 m. pr. m. e.) – ketvirtasis ketvirtosios Egipto dinastijos faraonas. Jis buvo Chufu sūnus ir brolio Džedefros įpėdinis.

Chefrenu faraoną vadino senovės graikai, egiptiečiai jį vadino Chafre (Chafra). Manoma, kad jis valdė apie 25582532 m. pr. m. e. ar 25202494 m. pr. m. e., valdymo datos ginčytinos. Pastatė garsųjį Gizos Sfinksą (kartais jo pastatymas priskiriamas faraonui Džedefrei), Gizos piramidę ir šventyklą, kuri yra vienintelė išlikusi iš Senosios karalystės laikotarpio. Šventykloje rastos keleta Chefreno statulų (perkeltos į Kairo muziejų), tarp jų garsi dioritinė sėdinčio faraono su Horo sakalu už galvos. Chefreno pagrindine žmona buvo Chamerernebty, žinoma kita žmona − Meres-anch II, kuri buvo brolio Kavabo sesuo. Jo vyriausiasis sūnus Menkaura tapo įpėdiniu. Žinomi kiti du sūnūs: Nikaura ir Sekchemkarė. Jo duktė tapo brolio Menkauros žmona Chamerernebty II. Kaip ir Džedefrė, Chefrenas naudojo „Ra sūnaus“ titulą. Istorijoje jis prisimenamas žiauriu valdovu kaip Cheopsas, tačiau iš jo laikmečio išliko labai mažai žinių, tad tai nėra patikrinama.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]