Char 2C

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Char 2C
Char2Cpainting8.JPG
Tipas Sunkusis tankas
Kilmės šalis Prancūzija
Tarnavimas
Naudotas 1921–1940 m.
Naudoja
Naudojo Prancūzija
Karai Antrasis pasaulinis karas
Gamyba
Dizainas
Projektuotas 1916 m.
Gamintojas
Kaina
Gaminama {{{Gaminama}}}
Variantai
Pagaminta 10
Specifikacijos
Svoris 69 tonos
Ilgis 12 m
Plotis 3 m
Aukštis 4,09 m
Įgula 12
Šarvai 22–45 mm
Pirminė ginkluotė 75 mm de 75 modèle 1897 patranka
Antrinė ginkluotė 4 8 mm Hotchkiss M1914 kulkosvaidžiai
Variklis 2 Maybach varikliai po 250 AG
Galios/Svorio santykis 9,5 AG/t
Transmisija
Važiuoklė {{{Važiuoklė}}}
Kuro talpa 7 bakai, talpinantys 1260l
Veikimo nuotolis 140 km
Greitis 15 km/h

Char 2C dar yra žinomas kaip FCM 2C, tai prancūziškas sunkusis tankas. Pradėtas konstruoti Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau dalyvavęs II-ajame pasauliniame kare. Šis tankas yra pats sunkiausias ir didžiausias iš suprojektuotų, pagamintų ir dalyvavusių kovose tankų.

Projektavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A projektas. Tanko ilgis 6,92 m, 30 tonų svoris, varyti turėjo 2 Renault varikliai po 200 AG. 75 mm patranka kaip pagrindinis ginklas.

B projektas. 7,39 m ilgio, 45 tonų svorio. Turėjo būti montuojamas vienas 380 AG galios variklis. Pagrindinis ginklas 75 mm patranka, antriniai ginklai, du kulkosvaidžiai.

C projektas. 9,31 m ilgio, 62 tonų svorio, keturių variklių po 110 AG veikiantys hibridiniu principu, benzininiai varikliai turėjo gaminti elektrą elektrinei pavarai.

Prancūzų karinei vadovybei neįtikus, 1916 m. vasario 1 d. projektas buvo atšauktas. Nė vienas prototipas nebuvo užsakytas pagaminti.

1916 m. vasario 7 d. pagal karinės vadovybės siūlymus, buvo paruošti nauji prototipų pasiūlymai:

  • FCM 1A turėjo būti apginkluotas 105 mm patranka.
  • FCM 1B turėjo naudoti benzininę-mechaninę transmisiją.

FCM 1A[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. buvo pagamintas demonstracijoms FCM 1A tankas. Jis buvo 8,35 m ilgio, 2,8 m pločio, 1,98 m aukščio korpusas, o su bokšteliu tanko aukštis siekė 3 metrus. Šis gaminys buvo pirmasis tankas, apsaugotas nuo galingo sprogimo pramušimo iš prieštankinio ginklo. Tanko priekis ir visas bokštelis buvo dengtas 35 mm plieno šarvais, korpuso viršus turėjo 15 mm šarvą, šonai ir galas buvo apsaugoti 21 mm šarvo sluoksniu. Bendras versijos svoris siekė 41,4 tonos.

Pradžioje planuota, jog šį tanką turėjo valdyti 7 žmonės, tačiau perskirsčius įgulos užduotis, jam valdyti užteko 6 žmonių.

Šiame prototipe buvo vienas Renault pagamintas 12 cilindrų variklis, turintis 220 AG, kuris prie 1200 apsukų per minutę leido pasiekti 10 km/h greitį. Minimalus tanko greitis buvo 2 km/h. Turėjo mechaninę transmisiją su diskine pavara. O 600 mm pločio vikšrai leido pasiekti 0,6 kg/cm² spaudimo į žemę rodiklį.

Po sėkmingo demonstracinio pasirodymo nuspręsta pagaminti 100 tankų, tačiau greitai projektas buvo nutrauktas nepagaminus nė vieno iš planuotų tankų.

Char 2C[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. balandį prisimintas sunkiojo tanko projektas, buvo užsakyta patobulinti FCM 1A projektą.

Naujasis tankas gavo 45 mm storio priekinius šarvus, šonų ir galo apsauga padidinta iki 22 mm šarvo plokščių. Korpusas buvo prailgintas iki 12 metrų. Tankas svėrė 69 tonas. Jį varė du varikliai po 200 AG, sujungti elektrine transmisija, kuri leido pasiekti maksimalų 15 km/h greitį. Visame tanke išdėstyti 7 bakai leido sutalpinti 1260l kuro, kas užtikrino 140 km veikimo nuotolį. Turėjo 75 mm patranką.

Įgulą sudarė 12 žmonių: vairuotojas, tanko vadas, taikytojas, užtaisytojas, keturi kulkosvaidininkai, mechanikas, elektrikas, mechaniko arba elektriko padėjėjas, radijo ryšio operatorius.

Kaip ir buvo planuota, pagaminta 10 tankų, visi jie buvo pavadinti pagal istorines Prancūzijos provincijas: Anžu, Beri, Bretanė, Elzasas, Normandija, Pikardija, Provansas, Puatu, Turenas ir Šampanė. 1939 m. tankas „Normandija“ buvo pervadintas į „Larraine“.

Operacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Šampanė“ patekusi į nacių rankas, 1940 m. vasara

Tankai daugiausiai naudoti propagandai, tačiau prasidėjus 1939 m. mobilizacijai buvo įtraukti į 51-ojo bataliono sudėtį ir atgabenti prie Zigfrido linijos.

Prasidėjus karui, 1940 m. birželio 10 d., geležinkeliu bandyta išgabenti tankus į pietų Prancūziją, tačiau vokiečiams susprogdinus traukinį nutarta tankus susprogdinti. Mažiausiai sprogdinimų pažeistas tankas „Šampanė“ buvo nacių pagrobta ir kaip karo trofėjus atgabenta į Berlyną. Šis tankas paslaptingai dingo 1948 m. Rytų Vokietijoje.