Chanuka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chanukos šventė Izraelyje

Chanuka (hebr.חֲנֻכָּה‏‎) – žydų šventė pergalės II a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją, garbei. Šventė prasideda hebrajų kalendoriaus kislevo mėnesio 25 dieną (pagal Grigaliaus kalendorių, švenčiama lapkričio–gruodžio mėnesiais). Žydai visame pasaulyje švenčia aštuonias dienas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiai šventei daugiau kaip 2 tūkst. metų, kai Šventąją žemę valdę Sirijos graikai mėgino helenizuoti vietos gyventojus. Šios šventės tradicijos siekia 165 m. pr. m. e. Ja minima žydų pergalė Makabiejų sukilime prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kiekvieną Chanukos vakarą uždegama po vieną žvakę chanukijoje. Tai simbolis, siejamas su Jeruzalės šventyklos auksine žvakide, kurią po Jeruzalės šventyklos sugriovimo romėnai pagrobė ir kelis amžius laikė Romoje. Tai primena legendinį stebuklą su indu alyvos. Pasak legendos, kadaise priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms, per kurias buvo pagaminta naujo aliejaus. Žodis „chanuka“ hebrajų kalba reiškia „atnaujinimą“.

Papročiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvieną Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora. Per chanuką namuose kas vakarą skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus“, uždegama po žvakę. Be religinių apeigų, įprasta linksmintis, žaisti žaidimus, dainuoti tradicines dainas, valgyti alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas, įdarytas vaisiais ar uogienėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]