Makabiejų sukilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Makabiejų sukilimas
Maccabean revolt.jpg
Judėja per sukilimą, valdant Judui Makabiejui
Data 167160 m. pr. m. e.
Vieta Judėja (tuomet Celesirijos sudėtyje)
Rezultatas Makabiejų pergalė:[1] Judėjos suverinitetas, vėliau peraugęs į nepriklausomą Hasmonėjų karalystę
Konflikto šalys
Menora Titus.png Makabiejai Seleucos I Bucephalos coin.jpg Seleukidų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Matatijas
Judas Makabiejus 
Jonathan Apphus
Eleazar Avaran 
Simon Thassi
John Gaddi 
Antiochas IV Epifanas
Antiochas V Eupatoras
Demetrijus I Soteras
Lysias
Gorgias
Nicanor 
Bacchides

Makabiejų sukilimas (hebr.מרד החשמונאים‏‎) – makabiejų[2] vadovaujamas žydų sukilimas, vykęs nuo 167 iki 160 m. pr. m. e., nukreiptas prieš Seleukidų imperiją ir helenistinio judaizmo įtaką žydų gyvenimui. Pasibaigė makabiejų pergale.

Matatijas nužudo tikėjimo išsižadėjusį žydą (Philippe De Loutherbourg paveikslas)

Pagal Pirmąją Makabiejų knygą, po to, kai seleukidų karalius Antiochas IV paskelbė savo dekretus, draudžiančius žydų religinę praktiką, Modiino kaimo žydų dvasininkas hasmonietis Matatijas surengė sukilimą prieš Seleukidų imperiją, atsisakydamas melstis graikų dievams. Matatijas nužudė helenizuotą žydą, kuris buvo pasirengęs užimti Matatijo vietą aukojant stabui, taip pat graikų pareigūną, kuris buvo pasiųstas vykdyti aukojimo ceremonijos. Vėliau jis su penkiais sūnumis pabėgo į Judėjos dykumą. Po maždaug vienerių metų, praėjusių nuo Matatijo mirties 166 m. pr. m. e., jo sūnus Judas Makabiejus vedė žydų disidentų armiją į pergalę prieš Seleukidų dinastiją partizaniniame kare, kuris iš pradžių buvo nukreiptas prieš helenizuotus žydus, kurių buvo daug. Makabėjai sunaikino graikų altorius kaimuose, grąžino ritualinį apipjaustymą ir paskelbė helenizuotus žydus už įstatymo ribų.[3] Judo pravardė „Makabiejus“ dabar naudojamas populiariojoje kultūroje apibūdinant žydų partizanus kaip visumą, yra kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „plaktukas“.[4]

Pats maištas apėmė daugybę mūšių, kuriuose makabiejų pajėgos įgijo žinomumą, naudodamosi partizaninio karo taktikos pranašumu, greičiu ir mobilumu, priešingai nei lėta ir gausi seleukidų kariuomenė. Nugalėję makabiejai pergalingai įžengė į Jeruzalę. Jeruzalės šventykloje buvo atkurtos tradicinės žydų pamaldos, vyriausiuoju šventiku paskirtas jauniausias Judo brolis Jonathan Apphus. Didelės seleukidų pajėgos buvo pasiųstos malšinti sukilimą, tačiau mirus Antiochui IV grįžo į Siriją. Iš anksto Judas Makabiejus buvo susitaręs su Roma ir tapo jos sąjungininku, taip apribodamas silpnesnės Seleukidų imperijos galimybes. Jos vadas Lysias, susirūpinęs vidiniais seleukidų reikalais, sutiko su politiniu kompromisu, atkuriančiu religijos laisvę.[5]

Judo Makabiejaus pergalei paminėti švenčiama Chanukos šventė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maccabees at Encyclopædia Britannica
  2. Makabiejai, Makabėjai vlkk.lt
  3. Nicholas de Lange, The Illustrated History of the Jewish People, London, Aurum Press, 1997, ISBN 1-85410-530-2
  4. The Maccabees/Hasmoneans: History & Overview (166–129 BC) Jewish Virtual Library
  5. Schurer, Emil (1891). A History of the Jewish People in the Times of Jesus Christ. Hendrickson Publishers. ISBN 1565630491.