Chaironėja

Chaironėja gr. Χαιρώνεια
Chaironėjos liūtas

Chaironėja 38°29′42.6″ š. pl. 22°50′41.4″ r. ilg. / 38.495167°š. pl. 22.844833°r. ilg. / 38.495167; 22.844833 (Chaironėja)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Centrinės Graikijos periferija
Nomas	Bojotijos nomas

Gyventojų (2011)	556
Plotas	26,995 km²
Tankumas (2011)	21 žm./km²
Altitudė	130 m

Vikiteka	Chaironėja

Chaironėja (gr. Χαιρώνεια) – kaimas vidurio Graikijoje, Bojotijoje, 96 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų, 7 km – nuo Livadijos, prie Kefiso (Cephissus) upės. Praeina nacionalinis kelias nr.3 Tėbai–Lamija. 556 gyventojai (2011).

Istorija

Chaironėja žinoma nuo antikinių laikų. Anksčiau vadinta Arne, buvo įsikūrusi ant Kopaidos ežero (vėliau nusausinto) pakrantės. Chaironėja priklausė Orchomenui, kuris nuo 600 m. pr. m. e. buvo Bojotijos lygos narys.

Chaironėja yra kelių istorinių mūšių vieta. Geriausiai žinomas – Chaironėjos mūšis, vykęs 338 m. pr. m. e. tarp Makedonijos valdovo Pilypo II ir jungtinių įvairių Graikijos valstybių pajėgų, daugiausiai Tėbų ir Atėnų. Mūšio metu buvo visiškai sutriuškintas elitinis Tėbų šventasis būrys, sudarytas iš 150 homoseksualių porų.

1818 m. anglų keliautojai kaimo apylinkėse atrado vadinamąjį „Chaironėjos liūtą“, kuris buvo 6,1 m aukščio laidotuvių paminklas, pastatytas žuvusio Šventojo būrio garbei. Apie atkastą radinį buvo pranešta į Atėnus, tačiau neskubėta juo pasirūpinti. Per Graikijos nepriklausomybės karą (1821–1832) kažkurio generolo paliepimu buvo išardytas masyvus postamentas, tikintis rasti paslėptą lobį. Tačiau jame buvo sudėti tik tėbiečių ietys ir skydai, kai kurie su išgraviruotais vardais.^[1]^[2] Mūšio lauke 1879-1880 m. archeologai atrado masinę tėbiečių kapavietę su žuvusiųjų skeletais. 1902 m. slapta homoseksualų organizacija „Chaironėjos ordinas“ iš liūto skulptūros ir postamento fragmentų atstatė buvusį paminklą radimo vietoje. Paminklo postamentas, manoma, neatitiko originaliojo, nes nebuvo žinoma, kaip atrodė iš tikrųjų.

Chaironėjoje, garsioje Bojotijos šeimoje gimė senovės graikų istorikas ir filosofas Plutarchas (apie 46–120 m.). Jis savo raštuose kelis kartus minėjo šiuos ir kitus svarbius įvykius, nutikusius gimtinėje, aprašė tėbiečių karių Šventąjį būrį.