Ceglėdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ceglėdas
veng. Cegléd
   Coa Hungary Town Cegléd.svg      Flag of Cegléd.svg   
Cegléd - Church.jpg
Ceglėdas. Centre - kalvinų bažnyčia

Ceglėdas
47°10′0″ š. pl. 19°48′0″ r. ilg. / 47.16667°š. pl. 19.80000°r. ilg. / 47.16667; 19.80000 (Ceglėdas)Koordinatės: 47°10′0″ š. pl. 19°48′0″ r. ilg. / 47.16667°š. pl. 19.80000°r. ilg. / 47.16667; 19.80000 (Ceglėdas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vengrijos vėliava Vengrija
Medė: Peštas
Gyventojų (2004): 38 220
Commons-logo.svg Vikiteka: CeglėdasVikiteka

Ceglėdas (veng. Cegléd) – miestas vidurinėje Vengrijoje, Pešto medėje, ­­­­­­­~70 km į pietryčius nuo Budapešto. 38,2 tūkst. gyventojų (2004 m.). Miestas yra prie Budapešto-Debreceno kelio ir geležinkelio, taip pat kelias į Segedą. Maisto (pieno, mėsos, vyno, vaisių ir daržovių perdirbimo), elektrotechnikos, siuvimo, odos ir avalynės, medienos apdirbimo pramonė, mašinų, įrengimų gamyba. Apylinkėse auginami vaismedžiai, vynmedžiai. Balneologinis kurortas (mineralinės versmės)[1]. Yra viena aukščiasių Centrinėje Europoje kalvinų bažnyčių, eklektinė rotušė, Ferenc Erkel konservatorija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1290 m. Arpadų dinastijos laikais miestas klestėjo, bet po mongolų invazijos po sugriautas ir sunyko.

1364 m. gegužės 8 d. Liudvikas I atleido miestą nuo muitų mokėjimo. Karalius atidavė miestelį savo karalienei Elžbietai, kuri perdavė ją vienuolėms.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ceglédi VSE (futbolo klubas);
  • „Ecsedi László Sportcentrum“ stadionas, kurio talpa daugiau nei 3 000 žiūrovų, o sėdimų vietų daugiau nei 500.

Žinomi gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ceglėdas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003