Caspar Netscher

Kasparo Nečerio autoportretas (Amsterdamo valstybinis muziejus)

Kasparas Nečeris (Netšeris, Netčeris, ol. Caspar Netscher, 1639 m.(?) Heidelbergas – 1638 m. sausio 15 d., Haga) – XVII a. vokiečių kilmės Nyderlandų tapytojas. Telšių Žemaičių muziejuje „Alka“ yra jo paveikslas „Markizës Montespan portretas“.

Biografija

Kasparas Nečeris gimė 1639 m. (kitu variantu − 1636 m.) Heidelberge, Vokietijoje (kitu variantu − Prahoje). Jo tėvas Johann Netscher buvo skulptorius ir senelis − Heidelbergo meru. Paauglystėje K. Nečeris buvo išsiųstas į Amsterdamą, kur mokėsi pas menkai žinomą portretų ir natiurmortų tapytoją Hendrik Coster. 1654 m. K. Nečeris persikėlė į Deventerį, kur baigė mokslus Gerardo Terborcho dirbtuvėje. 1658 m. K. Nečeris išsiruošė kelionei tobulintis į Italiją, tačiau nukeliavo tik iki Bordo, kur vedė Margaretha Godijn. Su šeima grįžo į Olandiją 1662 m. ir apsistojo Hagoje, kur tapo vietos tapytojų draugijos nariu. Ankstyvuoju laikotarpiu K. Nečeris kūrė mažo formato tamsių spalvų kasdienės buities žanro paveikslus, akivaizdžiai įtakotus G. Terborcho.

Apie 1660-ųjų vidurį K. Nečeris išvystė nuosavą stilių su turtingų interjerų ir veikėjų brangiais drabužiais, ypač brokato ir šilko, vaizdavimu paveiksluose. Nuo 1667 m. K. Nečeris daugiausiai tapė portretus, susijusius su A. van Deiko pasekėjų Hagoje daile. Jis yra nutapęs mažo formato istorinių paveikslų. Gyvenimo metu K. Nečeris buvo gerai žinomu dailininku, jis sukūrė Amalijos van Solms, Oraniečių princo Frederiko Hendriko našlės, portretą. Kasparas Nečeris mirė 1684 m. sausio 15 d. Hagoje. Jo sūnūs Teodoras, Konstantinas ir Antonis tapo portretų tapytojais.

Darbų galerija

• 
  „Pieter de Graeff portretas“ (1663, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• 
  „Šeimyna namų interjere“ (1669, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• 
  „Du berniukai, pučiantys muilo burbulus“ (apie 1670, Londono nacionalinė galerija)
• 
  „Marija Stiuart, princo Vilemo III žmona“ (1683, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• 
  „Maria Timmers portretas“ (1683, Mauricheisas, Haga)

Šaltiniai

• The Kremer Collection
• museothyssen.org
• Encyclopaedia Britannica
• wga.hu