Bytuvo pilis
Bytuvo pilis (lenk. Zamek w Bytowie) – gotikinio stiliaus Vokiečių ordino, o vėliau – Pamario kunigaikščių pilis Bytuvo mieste Pamario vaivadijoje, Lenkijoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokiečių ordinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kryžiuočiai pradėjo statyti mūrinę pilį Bytuve 1390 m. ant kalvos pietrytinėje miesto dalyje. Tačiau tikrieji statybos darbai čia vyko 1398–1406 m. pagal Mikalojaus Felenšteino nurodymus. Pilis – 49x70 m stačiakampio formos, pastatyta iš eratinių akmenų ir plytų. Kampuose – trys apvalūs ir vienas kvadratinis bokštas, kurie buvo pritaikyti naudoti šaunamuosius ginklus. Šiaurės vakarų sparne pastatytas trijų aukštų gyvenamasis namas su rūsiu. Šiame pastate buvo svarbiausios patalpos: refektoriumas, koplyčia, prokuratoriaus namai. Viršutiniame aukšte buvo sandėlis.
Pietų vakarų pilies dalyje buvo įrengta virtuvė bei maisto sandėlis, netoliese buvo šulinys. Įvažiuojamieji vartai su pakeliamuoju tiltu buvo pastatyti šiaurės rytuose, prieš juos iškastas griovys.
1410 m. pilis buvo užpulta Jogailos armijos, tačiau vėl grąžinta kryžiuočiams po Pirmosios Torūnės taikos.
Pamario kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Trylikos metų karą pilį užėmė Lenkija. 1466 m. Karalius Kazimieras IV atidavė pilį Pamario kunigaikščiui Erikui II. 1500 m. aplink pilį buvo pastatytos fortifikacijos ir bastėjos, leidžiančios naudoti artileriją. XVI a. antroje pusėje pilis buvo atiduota Grifitams, kurie pietrytiniame pilies sparne pastatė Kunigaikščių rūmus. XVII a. viduramžių name buvo įkurta kepykla ir alaus darykla. 1623 m. šiaurės rytų pusėje buvo pastatyti Našlių namai. Trisdešimtmečio karo metu piliai padaroma maža žala. Po paskutinio Grifito mirties 1638 m. pilis patenka į Lenkijos rankas, ten pradeda reziduoti seniūnas.
Per Švedų tvaną pilis sudegė. Iš dalies atstatyje pilyje XIX a. veikė teismas ir kalėjimas. Pirmieji restauravimo darbai atlikti 1930–1939 m., vėliau ir 1957–1962 bei 1969–1990 m. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, restoranas ir biblioteka.