Busto Arsicijus
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Busto Arsicijus it. Comune di Busto Arsizio | |
---|---|
Šv. Marijos di Pjacos bažnyčia | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Italija |
Regionas | Lombardija |
Provincija | Varezės provincija |
Meras | Gianluigi Farioli |
Gyventojų | 82 060 |
Plotas | 30,27 km² |
Tankumas | 2 711 žm./km² |
Altitudė | 226 m |
Pašto kodas | 21052 |
Tel. kodas | 0331 |
Miesto globėjas (-ai) | Jonas Krikštytojas |
Busto Arsicijus (it. Busto Arsizio) – miestas Italijoje, Lombardijoje, Varezės provincijoje. Miestas yra didžiausias provincijoje ir 25 km į šiaurę nuo Milano.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nepaisant Lega Nord partijos ir jos sąjungininkų teiginių apie keltišką miesto kilmę, seniausi miesto gyventojai buvo ligūrai, kuriuos Plinijus Vyresnysis vadino laukiniais, Titas Livijus - plėšikais, o Pompėjas Tragas - nesiskutusiais ir apžėlusiais. Jie buvo geri kalviai ir samdytii kariai. Vietinis ekspertas Luigi Giavini, kad vietinis dialektas yra patyręs nedidelę ligūrų kalbos įtaką ir skiriasi nuo vakarų lombardų dialekto.
Tų laikų gyventojai degindavo Po slėnio mišką, atsilaisvinusioje vietoje statydavo namus, o pelenais patreštoje žemėje augindavo javus. Tokia gyvenvietė vadindavosi bustum (lot. sudegęs), o kad atskirtų nuo kitų gyvenviečių pridėjo arsicium („sudegęs“, o tiksliau „sausas“).
Prie gyvenvietės plėtros prisidėjo galų gentis insubrai, atvykusi per Alpes V a. pr. m. e. Teigiama, kad jie išvijo etruskus, kurie tuo metu valdė apylinkes. Busto Arsicijus buvo geroje vietoje tarp Milano ir Madžorės ežero.
Nieko tikslaus apie miestą nežinoma iki X a., kai jis pasirodo dokumentuose dabartiniu pavadinimu: loco Busti qui dicitur Arsizio. 1176 m. miestiečiai tikriausiai kovėsi abejose pusėse per Lenjano mūšį. XIII a. Busto Arsicijus pagarsėjo savo tekstile. Miesto augimo nestabdė feodalizmo įsigalėjimas ar maras, kuris nuniokojo miestą 1630 m., o legendos teigia, kad nuo jo apgynė Mergelė Marija, kai karšta katalikybe garsėjantys vietiniai jai meldėsi.
XIX a. vidury Busto Arsicijuje įsigalėjo pramonė ir miestas pradėtas vadinti „Italijos Mančesteriu“. 1864 m., kai Milano archivyskupu buvo iš Busto Arsicijaus kilęs Eugenio Tosi, Italijos karalius Viktoras Emanuelis II suteikė jam miesto teises. Miestu augant prie Busto Arsicijaus buvo prijungtos Borsano ir Sakonago savivaldybės 1927 m., o miestas mažai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Taip nutiko dėl svarbios amerikiečių armijos ir Italijos partizanų bendradarbiavimo misijos mieste. Busto Arsicijus buvo svarbus karo pramonės centras, čia veikė radijo stotis. Kadangi norintys kautis išvyko į kalnus vietiniai su vokiečiais kovojo sabotažais ir streikais, tad smarkiai nukentėjo nuo žudynių ir trėmimų į koncentracijos stovyklas.
Po karo mieste sustiprėjo dešinės pakraipos politikai, o dideles pramonės įmones amžiaus antroje pusėje pakeitė mažos, dirbančios aptarnavimo sferoje.
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia
-
Paveikslas Jono Krikštytojo bažnyčioje
-
Šv. Luidži bažnyčia