Burbulo rikiavimo algoritmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Burbulo rikiavimo animacija
Algoritmas
Tipas Rikiavimo algoritmai
Pavadinimas Burbulo (Bubble Sort)
Sudėtingumas Vidutinis - N²; blogiausias - N²
Greitos nuorodos
Burbulo rikiavimo algoritmas redaguota spalva
Burbulo rikiavimo algoritmas redaguota spalva

Burbulo rikiavimo metodas – vienas iš paprastų, bet nelabai efektyvių rikiavimo algoritmų. Algoritmo principas – nuosekliai iš eilės peržiūrėti gretimų elementų poras, prireikus elementus sukeisti, perkeliant mažesnį arčiau pradžios. Tokiu būdu per pirmą iteraciją mažiausias elementas perkeliamas į pirmą poziciją, vėliau tas pats principas taikomas posekiui be pirmo elemento ir t. t.

Algoritmo veikimo principas primena virimo procesą, kai oro burbulai kyla į paviršių, dėl to jis ir yra taip vadinamas.[1]

Burbulo algoritmas N elementų masyvo rikiavimui naudoja apie N²/2 lyginimų ir N²/2 keitimų vietomis, tiek laukiamu, tiek ir blogiausiu atveju. Algoritmas nenaudoja papildomos atminties.

Algoritmo vykdymas pažingsniui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudosime skaičių masyvą „5 1 4 2 8“ ir jį surūšiuosime nuo mažiausio elemento iki didžiausio. Kiekviename žingsnyje paryškinti elementai yra palyginami.

Pirmas praėjimas:
(5 1 4 2 8) (1 5 4 2 8) Čia algoritmas palygina pirmus 2 elementus ir juos apkeičia vietomis.
(1 5 4 2 8) (1 4 5 2 8)
(1 4 5 2 8) (1 4 2 5 8)
(1 4 2 5 8) (1 4 2 5 8) Dabar elementai yra išdėstyti tinkama tvarka, todėl algoritmas jų neapkeičia vietomis.
Antras praėjimas:
(1 4 2 5 8) (1 4 2 5 8)
(1 4 2 5 8) (1 2 4 5 8)
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
Dabar masyvo elementai išdėstyti tinkama tvarka, bet algoritmas to nežino. Algoritmui reikia vieno praėjimo be pakeitimų, kad žinotų jog elementai reikiama tvarka.
Trečias praėjimas:
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
(1 2 4 5 8) (1 2 4 5 8)
Galiausiai algoritmas baigė savo darbą.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

procedure Burbulas(var a:array of integer; N:integer);
var i, j, t: integer;
begin
for i:=N downto 1 do
  for j:=2 to i do
    if a[j-1]>a[j] then
      begin
        t:=a[j-1];
        a[j-1]:=a[j];
        a[j]:=t;
      end
end;


  • Realizacija C++ kalba:
#include <iostream>
using namespace std;
int main()
{
int N;
cout << "Kiek bus skaiciu?" << endl;
cin >> N;
int a[N];
cout << "Kokie bus skaiciai?" << endl;
for (int i=1; i<=N; i++)
   cin >> a[i];
for (int i=1; i<=N; i++)
 for (int j=2; j<=N; j++)
   if (a[j-1]>a[j])
     {
       int t=a[j-1];
       a[j-1]=a[j];
       a[j]=t;
     }
cout << "Surikiuoti skaiciai" << endl;
for (int i=1; i<=N; i++)
   cout << a[i] << endl;
}
  • Realizacija Java kalba:
public class Pavyzdys {

...

    private int[] duomenys;
    private final int ilgis;
...

    private void rikiuotiBurbuliuku() {
        boolean testi = true;
        int pask = ilgis  1;
        while (testi) {
            testi = false;
            for (int i=0;i<pask;++i) {
                if (duomenys[i] > duomenys[i+1]) {
                    int laikinas = duomenys[i];
                    duomenys [i] = duomenys [i+1];
                    duomenys[i+1] = laikinas;
                    testi = true;
                }
            }
            --pask;
        }
    }

...

}
  • Realizacija PHP kalba:
function bubble_sort($array){
    $count = count($array);
    if ($count <= 0) return false;
    for($i=0; $i<$count; $i++){
        for($j=$count-1; $j>$i; $j-){
            if ($array[$j] < $array[$j-1]){
                $tmp = $array[$j];
                $array[$j] = $array[$j-1];
                $array[$j-1] = $tmp;
             }
         }
     }
    return $array;
}

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas Juozapavičius. Duomenų struktūros ir efektyvūs algoritmai. – Vilnius: TEV, 2007. – 65 p. – ISBN 978-9955-680-87-1

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]