Bronius Vytautas Bieliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bronius Vytautas Bieliauskas (1943 m. sausio 1 d. Kiškeliškės, Prienų valsčius2000 m. gruodžio 1 d. Vilnius) – Lietuvos inžinierius energetikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1991 m. technikos mokslų daktaras.

19641993 m. dirbo įmonėje „Venta“, 19931997 m. Energetikos agentūroje. 1997–2000 m. Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos skyriaus viršininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš pereinamųjų procesų greitaveikių integrinių grandynų ryšio linijose, t. p. iš integrinių grandynų kristalų gamybos technologijos. Sukūrė supergreitaveikių integrinių grandynų kompleksą, naują puslaidininkinių prietaisų gamybos būdą, pagrįstą daugkartiniu savaiminiu susitapdinimu. 15 išradimų autorius. Vėlesni darbai iš branduolinės saugos ir teisės, branduolinės energetikos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronius Vytautas Bieliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 170 psl.