Brikelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Brikelis – išeiginis vienkinkis arba porinis fajetono tipo nedengtas keturių ratų vežimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą pateko iš Kuršo, vadintas kuršiškais ratukais. XX a. antrame - ketvirtame dešimtmetyje daugiausia jų daryta Varniuose. Šie vadinti varniškiais ratukais. Lietuvoje naudotas valstiečių.

Pradėtas gaminti XX a. pradžioje be lingių arba su lingėmis ant ašių, su 170–180 cm ilgio ir 30–40 cm aukščio, dažniausiai dažytomis gardimis su užgaliais, šonuose įtaisytomis geležinėmis lipynėmis ir mediniais arba metaliniais sparneliais virš ratų. Priekyje prieš pasostę buvo įtaisoma lenta žmonėms sėdėti. Į brikelį susėsdavo 4 žmonės.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Janina MorkūnienėBrikelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 486 psl.