Brandenburgo žygis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Brandenburgo žygis – jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos kariuomenių žygis į Brandenburgo markgrafystę, vykęs 1326 m. vasario - kovo mėn.[1]

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1325 m. Gediminas sudarė prieš Vokiečių ordiną nukreiptą LDK karinę sąjungą su Lenkija. Tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona ištekėjo už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero. Tuo pačiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įsitraukė į popiežiaus Jono XXII vadovaujamą koaliciją prieš Šventosios Romos imperijos imperatorių Liudviką IV Bavarą, remiantį Vokiečių ordiną. Vladislovas I Lokietka norėjo iš Brandenburgo markgrafo sosto pašalinti imperatoriaus sūnų Liudviką. Jono XXII pasiuntinių spaudžiamas Vokiečių ordinas turėjo praleisti apie 1200 rinktinių lietuvių raitelių, kuriems vadovavo didžiojo kunigaikščio karvedys Dovydas Gardiniškis.

Žygio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1326 m. vasario 10 d. lietuviai susijungė su lenkais ir apiplėšė Mendžižeco (vok. Meseritz) apylinkes. Iki kovo pradžios lietuvių ir lenkų kariuomenė nusiaubė Brandenburgo markgrafystę, tuo pačiu ir Berlyną. Lietuviai netrukdomi parsigabeno didelį grobį. Vien belaisvių buvo apie 6000. Tačiau Lietuvos kariuomenei grįžtant namo, mozūrų, kurie rėmė Vokiečių ordiną, bajoras Andrius Gostas iš pasalų nužudė Dovydą Gardiniškį. Manoma, kad žygyje dalyvavo ir Pilėnų kunigaikštis Margiris.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas Jaunesnysis išliko Brandenburgo markgrafu. Pagonių lietuvių įsiveržimas vokiečių žemėse ir Čekijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą Vladislovu I Lokietka ir Jonu XXII. Popiežius atsiribojo nuo Lenkijos ir Lietuvos valdovų veiksmų ir nebegalėjo su Gediminu atnaujinti derybų dėl krikšto, bet žygis sustiprino LDK ir Lenkijos karinę sąjungą. Ji Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labai pravertė kai 1328 m. pasibaigė paliaubos ir Ordinas vėl pradėjo karą su Lietuva ir 1329 m., kai ją užpuolė Čekijos karalius Jonas Liuksemburgas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas Gudavičius. Brandenburgo žygis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 416 psl.