Brahujai
| Brahujai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~2,2 mln. |
| Populiacija šalyse |  Pakistanas -2,06 mln. .svg){kind=small} Afganistanas -260 tūkst.  Iranas -16 tūkst. |
| Kalba (-os) | brahujų, beludžių |
| Religijos | islamas (sunitai) |
| Giminingos etninės grupės | beludžiai, sindai, oraonai |
Brahujai – Vidurio Vakarų Azijos tauta. Gyvena daugiausia Beludžistano regione, ypač Pakistano Beludžistano Kalato rajone. Populiacija – apie 2,2 mln. žmonių. Tauta susidarė iranėnams asimiliavus dravidų gentį. Dabar genetiškai ir kultūriškai artimi beludžiams, dažnai su jais asimiliuojasi. Kalba dravidų šeimos brahujų kalba bei indoeuropietiška beludžių kalba. Religija – musulmonai sunitai.
Brahujai išlaikę gimininę gentinę struktūrą, susiskirstę į daugybę smulkių genčių, klanų (takarų) ir giminių (falių). Tradiciškai verčiasi klajokline ir pusiau klajokline gyvulininkyste, priekalnėse ir slėniuose – ariamąja žemdirbyste. Turi turtingą folklorą (legendos, epas, dainos).
XVII a. brahujų gentys sudarė Kalato chanatą, kuris 1948 m. prijungtas prie Pakistano[1].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Brahujai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003