Borisas Kerveris
| Borisas Kerveris | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1917 m. kovo 30 d. Taline, Estija |
| Mirė | 1994 m. rugpjūčio 17 d. (77 metai) |
| Vaikai | kino režisierė Mariana Kerver (est. Marianne Kõrver) |
| Veikla | kompozitorius |
Borisas Kerveris (est. Boris Kõrver) (1917 m. kovo 30 d. Taline, Estija – 1994 m. rugpjūčio 17 d.) – Estijos kompozitorius.[1][2][3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kompozitorius Borisas Kerveris yra didžiausias Estijos operetės meistras ir daugybės populiarių dainų autorius. 1936 m. Borisas Kerveris baigė privačią Talino humanitarinę gimnaziją. Fortepijono studijas mokėsi Talino konservatorijoje pas Evą Noorma-Raudkats, o vėliau privačiai pas Arturą Lembą. 1937–1940 m. Borisas Kerveris studijavo ekonomikos mokslus Tartu universitete. 1950 m. baigė Talino valstybinės konservatorijos kompozicijos specialybę pas Heiną Elerį est. Heino Eller. Antrojo pasaulinio karo metais Borisas Kerveris buvo mobilizuotas į sovietų armiją, vėliau priklausė Estijos TSR valstybiniams meno ansambliams Jaroslavlyje. Ten kūrė ir aranžavo vietinių džiazo orkestrų repertuarą.
1938 m.–1941 m. ir 1947 m.–1950 m. Borisas Kerveris grojo fortepijonu džiazo orkestre „Auksinis septynetas“ ir 1944 m.–1947 m. Talino jaunimo namų orkestre. 1950 m.–1952 m. dirbo muzikos teorijos dalykų mokytoju Talino muzikos mokykloje, 1952 m.–1953 m. Estijos TSR valstybinės filharmonijos pučiamųjų ir lengvosios muzikos orkestro dirigentu. 1953 m.–1966 m. buvo Estijos kompozitorių sąjungos pirmininko pavaduotojas ir 1966 m.–1974 m. sąjungos pirmininkas. Nuo 1974 m. aktyviai dirbo kaip laisvai samdomas kompozitorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kompozitorius Borisas Kerveris yra didžiausias Estijos operetės meistras ir daugybės populiarių dainų autorius. Dainos, chorinė muzika ir 11 miuziklų bei operečių sudaro pagrindinę Boriso Kerverio kūrybos dalį. Taip pat rašė muziką filmams, simfoninę muziką, įsk. Koncertas smuikui (1951 m./1973 m.) ir muzika vaikams. Boriso Kerverio muzika liaudiška ir turtinga melodijų, lyriškų, intymių ir šiltų koloritų. Jo dainos išliko daugelio dainininkų repertuare („Talinas, mano Talinas“, „Kadriorgas“, „Surely Sea Makes You a Man“, „North Coast Walt“ ir daugelis kitų). Populiarumo sulaukė jo dainos iš operečių („Elgetos daina“, „Baltoji Šiaurės ponia“, „Operetė užkariavo protą“) ir filmų („Sugrįžimas“, „Kai žydi alyva“, „O jūs, berniukai“). Jo dainos pelnė prizus kompozicijų konkursuose ir skambėjo dainų šventėse („Ką aš sakau apie savo brangųjį“, „Vasaros naktį“, „Eime į stovyklą, pionieriau!“, „Laimingas gyvenimas“, „Turistai“, „Jaunųjų jūreivių daina“ ir kt.).
Išleista keletas Boriso Kerverio dainų rinkinių: 1961 m., 1965 m., 1967 m. (choro dainos), 1977 m., 1987 m. 1999 m. Estijos pasieniečių orkestras įrašė kompaktinę plokštelę „Operetė užkariavo protą“.
Darbai teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Operetės:
- „Hermio pėdsakais“, su Leo Normetu (est. Leo Normet), 1946 m.,
- „Tiktai avaja“, Tartu, 1955 m.,
- „Miško gėlė“, Tartu, 1959 m.,
- „Prašau, ko tu nori?“, Tartu, 1962 m.,
- „1000 metrų meilės“, Tartu, 1965 m.,
- „Vyras su pyragu“, Tartu, Talinas, 1968 m.
Miuziklai:
- „Karaliai ir kopūstai“, pagal O'Henry, Tartu, 1971 m.,
- „Aukso veršis“, Tartu, 1977 m.,
- „Singspili: pelkių velniai“, 1950 m.,
- „Santuoka rimtas reikalas“, 1954 m.
1954 m. Borisas Kerveris pirmą kartą pasirodė filme pavadinimu „To negalima pamiršti“.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1949 m. ir 1950 m. Estijos SSR valstybinė premija
- 1951 m. už dainas „Kolūkyje“, „Vasaros vakaras“, „Sūpynės skambučiai“ ir „Po darbo“ - Stalino SSRS valstybinė premija
- 1955 m. Estijos TSR nusipelniusio meno darbuotojo vardas,
- 1965 m. Estijos TSR liaudies artisto vardas,
- 1975 m. Estijos TSR metų muzikos premija,
- 1976 m. Aleksandro Aleksandrovo sidabro medalis,
- 1977 m. Tautų draugystės ordinas.
Operetės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961 m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta Boriso Kerverio operetė „Tiktai svaja“. Spektaklį režisavo estų ražisierius Epas Kaidu (est. Epp Kaidu), dirigavo Juozas Indra, dekoracijas sukūrė Mykolas Labuckas ir choreografiją - Jurijus Jastrebovas. 1966 m. pastatyta dar viena šio kompozitoriaus operetė „Ko pageidaujate?“. Pastatymo režisierė Aldona Ragauskaitė, dirigentas Raimundas Vaitkus, dailininkas Mykolas Labuckas baletmeisteris V. Kindzilovskis.[4]
Operetės „Tiktai svaja“ „Elgetos daina“, atliekama muzikinio teatro tenoro Aloyzo Domeikos, tapo labai populiari ir dažnai skambėjo per Lietuvos radiją.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Estonian music information centre, „Boris Kõrver“,ww.emic.ee [1]
- ↑ Kino-Teatr.RU [2]
- ↑ Kazys Jasinskas, „Boris Kõrver“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [3]
- ↑ Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941-2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01