Pereiti prie turinio

Bolonijos Virtus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Virtus Bologna
Virtus Bologna
Virtus Bologna
LygosItalijos krepšinio lyga
Eurolyga
Įkurta1929 m.
ArenaSegafredo Arena
(Talpa: 9700)
VietaBolonija, Italija
Komandos spalvosbalta, juoda
         
PrezidentasItalija Masimas Dzanetis
Vyr. trenerisJuodkalnija Duško Ivanovičius
Titulai Eurolyga: 2
Europos taurė: 1
Saportos taurė: 1
FIBA Čempionų lyga: 1
FIBA Europos Iššūkio taurė: 1
Serie A: 17
Italijos krepšinio taurė: 8
Italijos krepšinio supertaurė: 2
Serie A2: 1
LNP taurė: 1
Svetainėvirtus.it
Apranga
Namų jersey
Team colours
Namų
Išvykos jersey
Team colours
Išvykos

Bolonijos „Virtus“ (it. Virtus Pallacanestro Bologna) – Italijos krepšinio klubas iš Bolonijos miesto. Vienas tituluočiausių Europos klubų. Įkurtas 1927 m.

Gimnastikos klubas „Virtus“ Bolonijoje įkurtas 1879 m. Klubo krepšinio komanda suburta 1927 m. 1946 m. krepšinio komanda pirmą kartą tapo Italijos čempione. Nuo to laiko „Virtus“ keliems dešimtmečiams įsitvirtino tarp stipriausių Italijos komandų: tarp 1946 ir 1949 m. laimėjo 4 čempionų titulus iš eilės, vėliau likdavo antri arba treti, 1955 ir 1956 m. vėl tapo čempionais.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje „Virtus“ nusirito iki lygos vidutiniokų, kol 1968 m. komandos savininku tapo Džianluidžis Porelis. 1970 m. „Virtus“ atsiskyrė nuo Bolonijos sporto klubo ir tapo akcine bendrove. Klubas pradėjo pasirašinėti sutartis su amerikiečiais, ieškojo rėmėjų, ir rezultatai vėl ėmė kilti: 1974 m. laimėta Italijos taurė, o nuo 1976 iki 1981 m. nepraleistas nei vienas lygos finalas (laimėti 3 titulai), o 1978 m. pasiekta antra vieta Taurių laimėtojų taurėje. Šiuo laikotarpiu, kai komandą treniravo amerikietis Danas Petersonas, „Virtus“ rodė aukštus rezultatus europiniame fronte.

Po keleto prastesnių sezonų (5–10 vietos Italijos lygoje tarp 1985 ir 1988, silpni pasirodymai taurėje), „Virtus“ 1989 m. laimėjo taurę, o 1990 m. pakartojo pasiekimą ir nugalėjo Europos Taurių laimėtojų taurėje. Ten Etorės Mesinos auklėtiniai finale rezultatu 79–74 nugalėjo Madrido „Real“.

1991 m. Porelis pardavė „Virtus“ Alfredui Kacorlai.[1] Komanda, vedama serbo Predrago Danilovičiaus, tris kartus iš eilės laimėjo Italijos lygą, o „Eurolygoje“ visad pasiekdavo ketvirtfinalį.

Auksinė Bolonijos „Virtus“ era: 1998–2002 m. Klubas dominavo Italijoje (laimėti 2 lygos ir 2 taurės trofėjai) ir buvo vienas stipriausių „Eurolygoje“. Mesinos auklėtiniai, Danilovičiumi, Emanueliu Chinobiliu, Nesterovičiumi, Rigodo, Skonočiniu ir Froziniu priešakyje du kartus tapo stipriausi Europoje (1998 m. nugalėjo Atėnų „AEK“, 2001 m. – Vitorijos „TAU Ceramica“), o du kartus liko antri (1999 m. nusileido Kauno „Žalgiriui“, 2002 m. Atėnų „Panathinaikos“), ir dar 2000 m. liko antri Saportos taurėje (pralaimėjo „AEK“).

2002–2003 m. sezone treneris Mesina ir keletas kitų žvaigždžių paliko klubą, komandos savininkai Madrigalis ir Brunamontis susipyko, „Virtus“ Italijos lygoje liko tik 14-i, pateko į finansinę duobę, prasiskolino ir buvo išmesti iš aukščiausios Italijos lygos. „Virtus“ nuo bankroto išgelbėjo ją išpirkęs Klaudijus Sabatinis. Išmokėjęs skolas, jis įsigijo Serijos A2 klubą Kastelmadžiorės „Progresso“, kuriam suteikė „Virtus“ vardą ir porą sezonų rungtyniavo Italijos antrajame divizione.[2] 2005 m., užėmę antrą vietą, sugrįžo į Serie A. 2007 m. „Virtus“ vėl pakilo į aukštumas, pasiekę antrąją vietą lygoje ir taurėje bei užėmę 3 vietą FIBA Europos taurėje. Vėliau savininkas nuolatos keitė trenerius, o komandos pasiekimai smarkiai suprastėjo. 2013 m. Sabatinis atsistatydino, ir „Virtus“ perėmė naujas prezidentas Renatas Vilalta. Tačiau rezultatai negerėjo, nuolatos keisti ne tik treneriai, bet ir klubo vadovai, kol galop 2016 m. komanda lygoje liko tik 16-a ir vėl iškrito į antrąjį divizioną.

2016 m. „Virtus“ įsigijo kavos pramonės magnatas, „Segafredo“ savininkas Masimas Dzanetis. Komanda vėl iškovojo teisę patekti į aukščiausiąją lygą. Rezultatai ėmė sparčiai kilti: 2019 m. laimėta FIBA Čempionų lyga (finale įveikta Tenerifės „Iberostar“), pasiektas Italijos taurės pusfinalis. 2019–2020 m. sezone „Virtus“ pirmavo lygoje, bet dėl KOVID-19 sezonas nutrauktas. Sugrįžimą į lyderių gretas Bolonijos klubas įtvirtino 2020–21 m. – po 20-ies metų pertraukos laimėta Italijos lyga, pasiektas Europos taurės pusfinalis. 2022 m. „Virtus“, vedama Milošo Teodosičiaus, Marko Belinelio, Danielio Heketo, Tornikės Šengelijos, laimėjo Europos taurę, finale nugalėjusi Bursos „Frutti Extra“. 2022 m. klubas sugrįžo į „Eurolygą“.

Pavadinimų kaita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausomai nuo rėmėjų, klubas daug kartų keitė pavadinimus:

  • Minganti Bologna (1953–1958)
  • Oransoda Bologna (1958–1960)
  • Idrolitina Bologna (1960–1961)
  • Virtus Bologna (1961–1962)
  • Knorr Bologna (1962–1965)
  • Candy Bologna (1965–1969)
  • Virtus Bologna (1969–1970)
  • Norda Bologna (1970–1974)
  • Sinudyne Bologna (1974–1983)
  • Granarolo Bologna (1983–1986)
  • Dietor Bologna (1986–1988)
  • Knorr Bologna (1988–1993)
  • Buckler Beer Bologna (1993–1996)
  • Kinder Bologna (1996–2002)
  • Virtus Bologna (2002–2003)
  • Carisbo Bologna (2003–2004)
  • Caffè Maxim Bologna (2004–2005)
  • VidiVici Bologna (2005–2007)
  • La Fortezza Bologna (2007–2009)
  • Canadian Solar Bologna (2009–2012)
  • SAIE3 Bologna (2012–2013)
  • Oknoplast Bologna (2013)
  • Granarolo Bologna (2013–2015)
  • Obiettivo Lavoro Bologna (2015–2016)
  • Virtus Segafredo Bologna (2016–)
Virtus Segafredo Bologna sudėtis
ŽaidėjaiTreneriai
Poz.Nr.Šal.Pavardė, vardasŪg.Sv.Amžius
GYN 1 Argentina Vildoza, Luca 1.91 m 86 kg &000000000000003000000030
GYN 3 Jungtinės Amerikos Valstijos Edwards, Carsen 1.80 m 91 kg &000000000000002800000028
ĮŽ 6 Italija Pajola, Alessandro (kap.) 1.94 m 95 kg &000000000000002600000026
KP 7 Senegalas Niang, Saliou 1.99 m 86 kg &000000000000002100000021
GYN 8 Italija Accorsi, Matteo 1.91 m 85 kg &000000000000001800000018
SP-C 9 Serbija Smailagić, Alen 2.08 m 98 kg &000000000000002500000025
ĮŽ 11 Jungtinės Amerikos Valstijos Taylor, Brandon 1.78 m 77 kg &000000000000003200000032
SP 21 Jungtinės Amerikos Valstijos Alston Jr., Derrick 2.06 m 86 kg &000000000000002800000028
LP 22 Italija Canka, Abramo 1.98 m 91 kg &000000000000002300000023
GYN 23 Italija Jungtinės Amerikos Valstijos Hackett, Daniel 1.96 m 97 kg &000000000000003800000038
LP 24 Italija Ferrari, Francesco 2.04 m 90 kg &000000000000002000000020
GYN 30 Jungtinės Amerikos Valstijos Morgan, Matt 1.93 m 84 kg &000000000000002800000028
C 31 Malis Diarra, Aliou 2.08 m 95 kg &000000000000002400000024
KP 34 Vokietija Jallow, Karim 1.98 m 90 kg &000000000000002800000028
C 35 Italija Diouf, Mouhamet 2.08 m 108 kg &000000000000002400000024
KP 45 Italija Akele, Nicola 2.03 m 96 kg &000000000000003000000030
Vyr. treneris
Trenerio asistentas
Sporto treneris
  • Italija Federico Conti

Atnaujinta: 2026 m. sausio 2 d.

Žymesni treneriai:

Garsiausi žaidėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidėjai, kurių marškinėliai iškelti arenoje:

Patekę į FIBA ar Naismito šlovės galerijas:

Lyderiai laimint Eurolygą:

  1. Alfredo Cazzola, Virtuspedia
  2. Virtus Segafredo Bologna Archyvuota kopija 2022-06-29 iš Wayback Machine projekto., EuroCup