Kauno Žalgiris
| Kauno „Žalgiris“ | ||||
|---|---|---|---|---|
 | ||||
| Šiuo metu | 2021-22 m. sezonas | |||
| Lygos | LKL Eurolyga | |||
| Įkurta | 1944 m. | |||
| Arena | Žalgirio arena (Talpa: 15 415)[1] | |||
| Vieta | Kaunas, Lietuva | |||
| Komandos spalvos | Žalia ir balta | |||
| Prezidentas |  Paulius Motiejūnas
| |||
| Vyr. treneris | Kazys Maksvytis
| |||
| Titulai |  LKL: 23 Eurolyga: 1 Saportos taurė: 1 NEBL/BBL: 6 LKF taurė: 4 KMT taurė: 5 V. Džounso taurė: 1 | |||
| Svetainė | zalgiris.lt | |||
| Apranga | ||||
| ||||
Kauno „Žalgiris“ – seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvoje. „Žalgiris“ jau 19 metų iš eilės atstovauja Lietuvai Eurolygoje. Žalgiriečiai 1998–1999 m. sezone tapo Eurolygos čempionais.
Istorija
TSRS čempionato ir Europos taurės era
1944 m., dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, buvo įkurta Kauno „Žalgirio“ sporto draugija. Tų pačių metų spalio 13 d. suorganizuotos pirmosios varžybos.
„Žalgirio“ komanda jau 1947 m. pirmą kartą tapo TSRS čempionato aukso medalio laimėtoja.[2] Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa TSRS krepšinio čempionatuose penkis kartus (1947, 1951, 1985, 1986 ir 1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953, 1954, 1955, 1971, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą.
1981 m. „Žalgiris“ pirmą kartą dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. 1985 m. pasiekė finalą, kur pralaimėjo ispanų „Barcelona“ klubui.
1984–1985 m. sezone „Žalgiris“ laimėjo visus 5 susitikimus (ir reguliariajame sezone, ir superfinale) prieš Maskvos CSKA tuometiniame TSRS krepšinio čempionate.
1986 m. klubas debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur tik finale pralaimėjo Zagrebo „Cibona“ klubui.
1986 m. rugsėjo 15 d., laimėjęs 84:78 prieš Buenos Airių klubą „Ferro Carril Oeste“ (Argentina, „Žalgiris“ iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę – tai aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje.
1989 m. klubas vėl pasiekė Europos taurių laimėtojų turnyro pusfinalį.
1998 m. balandžio 14 d., 82:67 laimėjęs prieš Milano „Stefanel“ (Italija) klubą, „Žalgiris“ iškovojo Europos krepšinio taurę ir teisę pirmą kartą dalyvauti Eurolygoje.[2]
Eurolygos era
1999 m. balandžio 22 d., 82:74 laimėjęs prieš Bolonijos „Kinder“ (Italija) klubą, „Žalgiris“ tapo Eurolygos čempionu.[2]
2007 m. spalio mėn. Kauno „Žalgiris“ pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje sužaidė trejas draugiškas rungtynes su NBA klubais: spalio 15 d. su Oklendo „Golden State Warriors“, spalio 17 d. su Toronto „Raptors“ komanda, spalio 19 d. su Vašingtono „Wizards“ ekipa. Tai buvo ne tik didžiulis išbandymas komandai, bet ir klubo pripažinimas – iki tol vos 6 Europos krepšinio komandos žaidė su NBA komandomis pastarųjų arenose.
2011 m. spalio mėn. Kauno „Žalgiris“ sužaidė pirmąsias savo rungtynes Žalgirio arenoje.
Kai 2013-aisiais buvo perimtas Kauno „Žalgirio“ valdymas, komandą slėgė 12,3 mln. eurų skola. Tuo metu grėsė bankrotas.[3]
Naujas Eurolygos formatas
2015 m. lapkričio mėn. Eurolyga paskelbė, kad Kauno „Žalgiris“ dar bent dešimt metų žais Eurolygoje. Daugkartiniai Lietuvos čempionai pateko į 11-os išrinktųjų ratą, kurie turės išskirtines teises naujajame Eurolygos modelyje.[4]
2016 m. sausio mėn. vadovauti „Žalgirio“ komandai pradėjo vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius.[5] 2016-2017 metų „Eurolygos“ reguliariajame sezone „Žalgiris“ iškovojo 14 pergalių, užimdamas 10 vietą naujo formato turnyre. Viena iš svarbesnių sezono pergalių buvo iškovota prieš Maskvos CSKA. 2017 m. sausio 24 d. „Žalgiris“ „Žalgirio“ arenoje palaužė Eurolygos čempionės titulą gynusią Maskvos CSKA 79:74 rezultatu.[6] 2018 m. gegužės 20 d. Eurolygos finalinio ketverto varžybose dėl trečios vietos „Žalgiris“ palaužė CSKA 79:77.[7] 2019 m. klubas pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. 2019–2020 m. sezone sustabdžius turnyro varžybas dėl COVID-19 pandemijos, „Žalgiris“ buvo užėmęs 9-ąją poziciją. Komanda atsisveikino su vyr. treneriu Š. Jasikevičiumi, išvykusiu į Ispanijos „Barcelona“.[8]
2020–2021 m. Martino Šilerio vadovaujama Žalgirio komanda užbaigė pasirodymą Eurolygoje su 17 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų. Galutinė žalgiriečių pozicija Eurolygoje – 11-a.[9]
Prasčiausias pasiekimas LKL istorijoje
Prasidėjus 2021–2022 m. sezonui komandos vadovai atleido M. Šilerį ir vietoj jo į komandą priėmė slovėną Jurijų Zdovcą.[10] 2022 m. balandžio 11 d. J. Zdovcas abipusiu sutarimu paliko komandą, o vyriausiuoju treneriu paskirtas Kazys Maksvytis.[11] 2021–2022 m. sezonas komandai susiklostė nesėkmingai: „Eurolygos“ reguliariajame sezone „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir liko paskutinis,[12] o LKL pirmąkart nuo lygos įkūrimo 1993 m. nepavyko įveikti pusfinalio barjero – serijoje iki 3 pergalių 3-1 nusileista Panevėžio „Lietkabeliui“.[13]
Kovoje dėl 3 vietos su Šiaulių „Šiauliais“ Kauno komanda laimėjo seriją 4–0 ir pirmą kartą istorijoje pelnė bronzos medalius.[14]
Klubo sudėtis
| Žalgiris sudėtis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žaidėjai | Treneriai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Atnaujinta: 2021 m. lapkričio 12 d. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klubo pasiekimai
| Sezonas |
|
Reguliarusis sezonas |
Atkrintamosios varžybos |
BBL/NEBL* | VTB-Lyga | ULEB Eurolyga | ULEB Eurotaurė | Čempionų lyga | FIBA Europos taurė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2021–22 | LKL | 2 vieta | III vieta | – | – | 15 vieta | – | – | – |
| 2020–21 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | 11 vieta | – | – | – |
| 2019–20 | LKL | 1 vieta* (sustabdant sezoną) | – | – | 9 vieta* | – | – | – | |
| 2018–19 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | 1/4 | – | – | – |
| 2017–18 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | III vieta | – | – | – |
| 2016–17 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | 10 vieta | – | – | – |
| 2015–16 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | top 16 (F-8) | – | – | – |
| 2014–15 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | top 16 (E-6) | – | – | – |
| 2013–14 | LKL | 4 vieta | I vieta | – | – | top 16 (F-8) | – | – | – |
| 2012–13 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | III vieta | top 16 (E-6) | – | – | – |
| 2011–12 | LKL | 1 vieta | I vieta | I vieta | 1/8 | top 16 (H-4) | – | – | – |
| 2010–11 | LKL | 1 vieta | I vieta | I vieta | grupė (B-3) | top 16 (H-4) | – | – | – |
| 2009–10 | LKL | 2 vieta | II vieta | I vieta | III vieta | top 16 (G-4) | – | – | – |
| 2008–09 | LKL | 1 vieta | II vieta | II vieta | V vieta | grupė (B-5) | – | – | – |
| 2007–08 | LKL | 2 vieta | I vieta | I vieta | – | top 16 (F-4) | – | – | – |
| 2006–07 | LKL | 1 vieta | I vieta | II vieta | – | grupė (C-8) | – | – | – |
| 2005–06 | LKL | 2 vieta | II vieta | II vieta | – | top 16 (D-4) | – | – | – |
| 2004–05 | LKL | 1 vieta | I vieta | I vieta | – | top 16 (F-4) | – | – | – |
| 2003–04 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | top 16 (G-2) | – | – | – |
| 2002–03 | LKL | 2 vieta | I vieta | – | – | grupė (B-7) | – | – | – |
| 2001–02 | LKL | 2 vieta | II vieta | – | – | grupė (B-6) | – | – | – |
| 2000–01 | LKL | 2 vieta | I vieta | II vieta | – | 1/8 | – | – | – |
| 1999–00 | LKL | 1 vieta | II vieta | III vieta | – | grupė (E-6) | – | – | – |
| 1998–99 | LKL | 1 vieta | I vieta | I vieta | – | I vieta | – | – | – |
| 1997–98 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | – | I vieta | – | – |
| 1996–97 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | – | 1/8 | – | – |
| 1995–96 | LKL | 2 vieta | I vieta | – | – | kvalifikacija (II etapas) | 1/2 | – | – |
| 1994–95 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | kvalifikacija (II etapas) | kvalifikacija (III etapas) | – | – |
| 1993–94 | LKL | 1 vieta | I vieta | – | – | kvalifikacija (II etapas) | kvalifikacija (III etapas) | – | – |
| 1992–93 | LYGA | 1 vieta | I vieta | – | – | kvalifikacija (I etapas) | – | – | – |
| 1991–92 | LYGA | 1 vieta | I vieta | I vieta*** | – | – | – | – | – |
| 1990–91 | LYGA | 1 vieta | I vieta | – | – | – | – | – | – |
| 1989–90 | 
|
– | – | – | pasitraukė | – | 1/2 | – | – |
| 1988–89 |
|
– | – | – | II vieta | – | 1/2 | – | – |
| 1987–88 |
|
– | – | – | II vieta | nedalyvavo | – | – | – |
| 1986–87 |
|
– | – | – | I vieta | V vieta | – | – | – |
| 1985–86 |
|
– | – | – | I vieta | II vieta | – | – | – |
| 1984–85 |
|
– | – | – | I vieta | – | II vieta | – | – |
| 1983–84 |
|
– | – | – | II vieta | – | nedalyvavo | – | – |
| 1982–83 |
|
– | – | – | II vieta | – | – | – | – |
| 1981–82 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | – | – | – |
| 1980–81 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | grupė (B-4) | – | – |
| 1979–80 |
|
– | – | – | II vieta | – | – | – | – |
| 1978–79 |
|
– | – | – | 11 vieta | – | – | – | – |
| 1977–78 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1976–77 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1975–76 |
|
– | – | – | 5 vieta | – | – | – | – |
| 1974–75 |
|
– | – | – | 5 vieta | – | – | – | – |
| 1973–74 |
|
– | – | – | 8 vieta | – | – | – | – |
| 1972–73 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1971–72 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1970–71 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1969–70 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | – | – | – |
| 1968–69 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1967–68 |
|
– | – | – | 9 vieta | – | – | – | – |
| 1966–67 |
|
– | – | – | nevyko | – | – | – | – |
| 1965–66 |
|
– | – | – | 5 vieta | – | – | – | – |
| 1964–65 |
|
– | – | – | 7 vieta | – | – | – | – |
| 1963–64 |
|
– | – | – | 10 vieta | – | – | – | – |
| 1962–63 |
|
– | – | – | nevyko | – | – | – | – |
| 1961–62 |
|
– | – | – | 13 vieta | – | – | – | – |
| 1960–61 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1959–60 |
|
– | – | – | 9 vieta | – | – | – | – |
| 1958–59 |
|
– | – | – | nevyko | – | – | – | – |
| 1957–58 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1956–57 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | – | – | – |
| 1955–56 |
|
– | – | – | nevyko | – | – | – | – |
| 1954–55 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1953–54 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1952–53 |
|
– | – | – | III vieta | – | – | – | – |
| 1951–52 |
|
– | – | – | II vieta | – | – | – | – |
| 1950–51 |
|
– | – | – | I vieta | – | – | – | – |
| 1949–50 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | – | – | – |
| 1948–49 |
|
– | – | – | II vieta | – | – | – | – |
| 1947–48 |
|
– | – | – | 4 vieta | – | – | – | – |
| 1946–47 |
|
– | – | – | I vieta | – | – | – | – |
| 1945–46 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| 1944–45 |
|
– | – | – | 6 vieta | – | – | – | – |
| *** 1991-92 m. klubas tapo „Profbasket“ lygos čempionu. Turnyre dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos krepšinio komandos.
- 2019–2020 m. tiek LKL, tiek Eurolygos sezonai dėl COVID-19 pandemijos nutraukti
Garsūs krepšininkai
Garsūs „Žalgirio“ komandoje praeityje žaidę krepšininkai:
Vytautas Kulakauskas (1944–1949)- Stepas Butautas (1947–1956)
- Justinas Lagunavičius (1945–1954)
- Vincas Sercevičius (1944–1945, 1946–1951)
- Kazimieras Petkevičius (1947–1954, 1958–1963)
- Stanislovas Stonkus (1950–1958)
- Arūnas Lauritėnas (1952–1962)
- Henrikas Giedraitis (1957–1972)
- Romualdas Venzbergas (1962–1975)
- Modestas Paulauskas (1962–1976)
- Algirdas Linkevičius (1968–1982)
- Vitoldas Masalskis (1972–1985)
- Sergejus Jovaiša (1972–1989)
- Raimundas Čivilis (1977–1988)
- Valdemaras Chomičius (1978–1989)
- Gintaras Krapikas (1981–1990)
- Arvydas Sabonis (1981–1989, 2001–2002, 2003–2005)
- Algirdas Brazys (1982–1991, 1992–1995)
- Rimas Kurtinaitis (1983–1989, 1992, 1995–1996)
- Arūnas Visockas (1985–1990, 1992–1996)
- Gvidonas Markevičius (1986–1990)
- Romanas Brazdauskis (1987–1990, 1993–1994)
- Gintaras Einikis (1987–1995, 2002–2003)
- Darius Lukminas (1989–1996)
- Darius Dimavičius (1989–1991)
- Saulius Štombergas (1991–1993, 1997–1999, 2002–2003)
- Darius Maskoliūnas (1992–1999)
- Tomas Masiulis (1995–2002, 2008)
- Darius Sirtautas (1995–1998)
- Dainius Adomaitis (1996–1999)
- Eurelijus Žukauskas (1997–2000, 2007–2009)
- Virginijus Praškevičius (1997–1998)
- Mindaugas Žukauskas (1997–2000)
- Giedrius Gustas (1998–1999, 2000–2004)
- Donatas Slanina (1999–2002)
- Andrius Jurkūnas (2000–2001)
- Mindaugas Timinskas (1999–2000, 2002–2005)
- Dainius Šalenga (2000–2005, 2007–2012)
- Tadas Klimavičius (2002–2003, 2008–2014)
- Darjuš Lavrinovič (2003–2006, 2012–2013)
- Paulius Jankūnas (2003–2009, 2010–present)
- Martynas Andriuškevičius (2004–2005)
- Jonas Mačiulis (2005–2009)
- Mantas Kalnietis (2006–2012, 2015–2016)
- Artūras Milaknis (2007–2008, 2008–2011, 2013–2015, 2016–)
- Donatas Motiejūnas (2007–2008)
- Adas Juškevičius (2009–2010, 2012–2013)
- Martynas Pocius (2009–2011, 2013–2014, 2015–2016)
- Mindaugas Kuzminskas (2010–2013)
- Tomas Delininkaitis (2010–2012)
- Robertas Javtokas (2011–2017)
- Kšyštof Lavrinovič (2012–2014)
- Rimantas Kaukėnas (2012–2013)
- Artūras Gudaitis (2013–2015)
- Šarūnas Jasikevičius (2013–2014)
- Darius Songaila (2014–2015)
- Edgaras Ulanovas (2014–2020)
- Gytis Masiulis (2014–2020)
- Lukas Lekavičius (2014–2017, 2019–)
- Renaldas Seibutis (2015–2017)
Gert Kullamäe (1993–1994)
Torgeir Bryn (1995–1996)
Franjo Arapović (1996–1998)- Veljko Mršić (1996–1997)
Ennis Whatley (1997–1998)- Anthony Bowie (1998–1999)
- Tyus Edney (1998–1999)
George Zidek (1998–2000)
Grigorij Chižnjak (2000–2002)- Steve Woodberry (2000–2002)
Sherman Hamilton (2001–2002)- Ed Cota (2002–2004, 2005–2006)
Kornél Dávid (2002–2003)
Ainārs Bagatskis (2003–2005)- Tanoka Beard (2003–2008)
Miroslav Berić (2003–2004)- Robert Pack (2004–2005)
- Kenny Anderson (2005–2006)
Larry Ayuso (2005–2006)- Reggie Freeman (2005–2006)
- DeJuan Collins (2006–2008; 2010–2012)
Marcelo Machado (2006–2007)
Hanno Möttölä (2006–2007)
Kirk Penney (2006–2007)- Marko Popović (2006–2008, 2011–2013)
- Marcus Brown (2007–2008, 2009–2011)
Goran Jurak (2007–2008)- Damir Markota (2007–2008)
Mamadou N'Diaye (2007–2008)- Loren Woods (2007, 2008–2009)
- Mirza Begić (2009–2010)
- Travis Watson (2009–2011)
- Ty Lawson (2011)
- Boban Marjanović (2011)
- Milovan Raković (2011–2012)
- Sonny Weems (2011–2012)
- Tremmell Darden (2012–2013)
- Oliver Lafayette (2012–2013)
- Justin Dentmon (2013–2014)
- James Anderson (2014–2015)
Brock Motum (2015–2017)
Ian Vougioukas (2015–2016)- Augusto Lima (2016–2017)
- Jerome Randle (2016)
Léo Westermann (2016–2017, 2018–2019) - Kevin Pangos (2016–2018)
- Brandon Davies (2017–2019)
- Vasilije Micić (2017–2018)
- Beno Udrih (2018)
Treneriai
Kauno „Žalgirio“ komandos treneriai:
- Mykolas Ziminskas: 1944–1946
- Vytautas Kulakauskas: 1946
- Mykolas Ziminskas: 1947–1948
- Janis Grinbergas: 1949
- Valerijus Griešnovas: 1950
- Vincas Sercevičius: 1952
- Vytautas Kulakauskas: 1952
- Vincas Sercevičius: 1953–1956
- Valerijus Griešnovas: 1957–1958
- Kazimieras Petkevičius: 1959–1962
- Vytautas Bimba: 1962–1975
- Stepas Butautas: 1975–1978, 1979
- Algimantas Rakauskas: 1978–1979
- Vladas Garastas: 1979–1989
- Henrikas Giedraitis: 1989–1990
- Raimundas Sargūnas: 1990–1991
- Modestas Paulauskas: 1991–1992
- Henrikas Giedraitis: 1992–1993
- Jaak Salumets: 1993–1994
- Jonas Kazlauskas: 1994–2000
- Algirdas Brazys: 2000–2002
- Antanas Sireika: 2002–2006
- Ainars Bagatskis: 2006
- Rimantas Grigas: 2006–2008
- Gintaras Krapikas: 2008–2009
- Ramūnas Butautas: 2009–2010
- Darius Maskoliūnas: 2010
- Marcus Brown: 2010
- Aco Petrović: 2010
- Rimantas Grigas: 2010–2011
- Ilias Zouros: 2011
- Vitoldas Masalskis: 2011
- Aleksandar Trifunović: 2011–2012
Joan Plaza: 2012–2013- Ilias Zouros: 2013
- Saulius Štombergas: 2013–2014
- Gintaras Krapikas: 2014–2016
- Šarūnas Jasikevičius: 2016–2020
Martin Schiller: 2020–2021- Jure Zdovc: 2021–2022
- Kazys Maksvytis: 2022–
Išnašos
- ↑ https://zalgirioarena.lt/lt/zalgirio-arena/apie-arena/
- ↑ 2,0 2,1 2,2 ŽALGIRIS, 15min.lt
- ↑ „„Žalgiris“ artėja pergalės link: skolų baubas po truputį traukiasi iš Kauno“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-17.
- ↑ „Revoliuciniai pokyčiai Eurolygoje: 360 milijonų eurų ir 16 komandų turnyras“. 15min. Nuoroda tikrinta 2016-10-14.
- ↑ „Šarūnas Jasikevičius pasirašė ilgalaikę sutartį su „Žalgiriu“ ir pasirinko asistentą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-17.
- ↑ „Eurolygos drama Kaune: išvarytas Š.Jasikevičius ir istorinė pergalė prieš CSKA“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-17.
- ↑ „Žygdarbio kaina: „Žalgiris“ Šarūnui Jasikevičiui mokės rekordinį atlyginimą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-01.
- ↑ „Šaras iš Barselonos – apie ašaras palikus „Žalgirį“ ir fantastišką „Barcos“ pasiūlymą“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-09.
- ↑ „Sėkmingas sezono finišas Eurolygoje – „Žalgiris“ namuose nepaliko šansų varžovams iš Graikijos“. LRT. 2021-04-08. Nuoroda tikrinta 2021-04-09.
- ↑ Treneris, iš kurio mokėsi Šaras: „Žalgirio“ laukia kardinalūs pokyčiai
- ↑ Iki sezono galo „Žalgiris“ neištvėrė: Zdovcas – atleistas, į sceną žengia Maksvytis, grįžta Krapikas. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.
- ↑ „Žalgiris“ Eurolygos lentelėje liko paskutinis“. Alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ Didžiausia visų laikų LKL sensacija: „Lietkabelis“ paliko „Žalgirį“ be finalo. Basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ P. Jankūno atsisveikinimo mače „Žalgiris“ pirmąsyk istorijoje iškovojo „Betsafe-LKL“ bronzą
Šaltiniai
Nuorodos
- Oficiali komandos svetainė
- Oficiali komandos Youtube paskyra
- Oficiali komandos Facebook paskyra
- Oficiali komandos Twitter paskyra
- Oficiali komandos Instagram paskyra