Kauno Žalgiris

Kauno „Žalgiris“
Šiuo metu	2018-19 m. sezonas
Lygos	LKL Eurolyga
Įkurta	1944 m.
Arena	Žalgirio arena (Talpa: 15,688)
Vieta	Kaunas, Lietuva
Komandos spalvos	Žalia ir balta
Prezidentas	Paulius Motiejūnas
Vyr. treneris	Šarūnas Jasikevičius
Titulai	LKL: 21 Eurolyga: 1 Saportos taurė: 1 NEBL/BBL: 6 LKF taurė: 4 V. Džounso taurė: 1
Svetainė	zalgiris.lt
Apranga
Namų Išvykos

Kauno „Žalgiris“ – seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvoje. „Žalgiris“ jau 19 metų iš eilės atstovauja Lietuvai Eurolygoje. Žalgiriečiai 1998–1999 m. sezone tapo Eurolygos čempionais.

Istorija

TSRS čempionato ir Europos taurės era

1944 m., dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, buvo įkurta Kauno „Žalgirio“ sporto draugija. Tų pačių metų spalio 13 d. suorganizuotos pirmosios varžybos.

„Žalgirio“ komanda jau 1947 m. pirmą kartą tapo TSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa TSRS krepšinio čempionatuose penkis kartus (1947, 1951, 1985, 1986 ir 1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953, 1954, 1955, 1971, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą.

1981 m. „Žalgiris“ pirmą kartą dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. 1985 m. pasiekė finalą, kur pralaimėjo ispanų „Barcelona“ klubui.

1984–1985 m. sezone „Žalgiris“ laimėjo visus 5 susitikimus (ir reguliariajame sezone, ir superfinale) prieš Maskvos CSKA tuometiniame TSRS krepšinio čempionate.

1986 m. klubas debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur tik finale pralaimėjo Zagrebo „Cibona“ klubui.

1986 m. rugsėjo 15 d., laimėjęs 84:78 prieš Buenos Airių klubą „Ferro Carril Oeste“ (Argentina, „Žalgiris“ iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę – tai aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje.

1989 m. klubas vėl pasiekė Europos taurių laimėtojų turnyro pusfinalį.

1998 m. balandžio 14 d., 82:67 laimėjęs prieš Milano „Stefanel“ (Italija) klubą, „Žalgiris“ iškovojo Europos krepšinio taurę ir teisę pirmą kartą dalyvauti Eurolygoje.

Eurolygos era

1999 m. balandžio 22 d., 82:74 laimėjęs prieš Bolonijos „Kinder“ (Italija) klubą, „Žalgiris“ tapo Eurolygos čempionu.

2007 m. spalio mėn. Kauno „Žalgiris“ pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje sužaidė trejas draugiškas rungtynes su NBA klubais: spalio 15 d. su Oklendo „Golden State Warriors“, spalio 17 d. su Toronto „Raptors“ komanda, spalio 19 d. su Vašingtono „Wizards“ ekipa. Tai buvo ne tik didžiulis išbandymas komandai, bet ir klubo pripažinimas – iki tol vos 6 Europos krepšinio komandos žaidė su NBA komandomis pastarųjų arenose.

2011 m. spalio mėn. Kauno „Žalgiris“ sužaidė pirmąsias savo rungtynes Žalgirio arenoje.

2015 m. lapkričio mėn. Eurolyga paskelbė, kad Kauno „Žalgiris“ dar bent dešimt metų žais Eurolygoje. Daugkartiniai Lietuvos čempionai pateko į 11-os išrinktųjų ratą, kurie turės išskirtines teises naujajame Eurolygos modelyje.

Kai 2013-aisiais buvo perimtas Kauno „Žalgirio“ valdymas, komandą slėgė 12,3 mln. eurų skola. Tuo metu grėsė bankrotas. Per trejus metus skolą pavyko sumažinti 7,8 mln. eurų. 2016-2017 sezoną „Žalgiris“ pasitiko su 8,4 mln. eurų biudžetu, vienu iš mažiausių Eurolygoje. 2016 m. sausio mėn. vadovauti „Žalgirio“ komandai pradėjo vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius.

2016-2017 metų „Eurolygos“ reguliariajame sezone „Žalgiris“ iškovojo 14 pergalių, užimdamas 10 vietą naujo formato turnyre. „Žalgiriui“ atiteko 560 tūkst. eurų. „Eurolygos“ premija. Viena iš svarbesnių sezono pergalių buvo iškovota prieš Maskvos CSKA. 2017 m. sausio 24 d. „Žalgiris“ „Žalgirio“ arenoje palaužė Eurolygos čempionės titulą gynusią Maskvos CSKA 79:74 rezultatu. Nuo 2000 metų Eurolygoje „Žalgiris“ buvo patyręs 17 pralaimėjimų iš eilės prieš CSKA.

2017 m. birželio mėn. Šarūnas Jasikevičius pasirašė naują dvejų metų sutartį. „Buvo neblogų pasiūlymų iš elitinių Europos komandų, tačiau jau seniai buvau apsisprendęs tęsti darbą Kaune...Jeigu eičiau kur nors iš „Žalgirio“, tai tik į tą klubą, kuris leistų dirbti. Taip, kaip čia. Per šiuos metus, pusantrų, buvo pokalbių su kitomis komandomis. Bet labai greitai supranti klubo filosofiją: ar savininkai patys nori rinkti komandą, ar jie nori vienas kitam pasigirti, kokį gerą ir už kokius pinigus nusipirko žaidėją, kokio dydžio išpirką sumokėjo. Mums, treneriams, svarbiausia, kad leistų dirbti. Kaune man leidžia dirbti. Čia jaučiuosi labai mylimas.“ – kalbėjo Š. Jasikevičius

2018 m. Gegužės 20 d. Eurolygos finalinio ketverto varžybose dėl trečios vietos „Žalgiris“ palaužė CSKA 79:77. Birželio 18 d. „Žalgiris“ 20-ą (8-ą paeiliui) kartą istorijoje tapo LKL čempionu, laimėjęs finalo seriją 4:1 prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei išsaugojo Karaliaus Mindaugo taurę finale įveikdamas „Lietuvos rytą“ 81-62. Taip pat pratęsė sutartį su treneriu Šarūnu Jasikevičiumi.

Klubo sudėtis

Komandos žaidėjai:

Nr.	Vardas, pavardė		Ūgis	Svoris	Gimimo data	Atvyko iš klubo	Klube nuo	Pirmasis klubas
0	Brandon Davies	C	208 cm	109 kg	1991 m. liepos 25 d.	Monako „AS Monako“	2017 m. birželio	Philadelphia „76ers“
2	Deon Thompson	PF/C	203 cm	111 kg	1988 m. rugsėjo 16 d.		2019 m. sausio
3	Nate Wolters	PG	193 cm	86 kg	1991 m. gegužės 15 d.		2018 m. liepos
7	Thomas Walkup	SG	193 cm	88 kg	1992 m. gruodžio 30 d.		2018 m. birželio
9	Leo Westermann	PG	198 cm	90 kg	1992 m. liepos 24 d.		2018 m. rugsėjo
10	Lukas Uleckas	SG	199 cm	90 kg	1999 m. rugpjūčio 6 d.
12	Erikas Venskus	PF/C	205 cm	100 kg	2000 m. gegužės 28 d.
13	Paulius Jankūnas	PF	205 cm	107 kg	1984 m. balandžio 29 d.	Maskvos „Chimki“	2010 m. rugpjūčio	Kauno „Žalgiris-2“ (NKL)
17	Laurynas Birutis	C	213 cm	110 kg	1997 m. rugpjūčio 27 d.
21	Artūras Milaknis	SG	195 cm	90 kg	1986 m. birželio 16 d.	Kazanės „UNIKS“	2016 m. rugpjūčio	Tauragės „Bremena“
30	Aaron White	PF	206 cm	104 kg	1992 m. rugsėjo 10 d.	Sankt Peterburgo „Zenit“	2017 m. birželio	Bonos „Telekom Baskets“
31	Rokas Jokubaitis	PG	193 cm	84 kg	2000 m. lapkričio 19 d.
40	Marius Grigonis	SF	198 cm	90 kg	1994 m. balandžio 26 d.	Berlyno „ALBA“	2018 m. liepos	Kauno „Žalgiris-2“ (NKL)
92	Edgaras Ulanovas	SF	197 cm	82 kg	1992 m. sausio 7 d.	Klaipėdos „Neptūnas“	2014 m. rugpjūčio	Kauno „KKM-Aisčiai“ (NKL)

Komandos personalas:

Vardas, pavardė	Pareigos	Gimimo data
Šarūnas Jasikevičius	Vyr. Treneris	1976 m. kovo 5 d.
Darius Songaila	Treneris	1978 m. vasario 14 d.
Darius Maskoliūnas	Treneris	1971 m. sausio 6 d.
Evaldas Beržininkaitis	Treneris-skautas	1984 m. balandžio 4 d.
Justinas Grainys	Fizinio parengimo treneris	1988 m. birželio 4 d.
Nerijus Navickas	Fizinio parengimo treneris	1982 m. balandžio 9 d.
Vytautas Kailius	Gydytojas	1974 m. gegužės 12 d.
Paulius Jacikas	Kineziterapeutas	1986 m. spalio 2 d.

Paskutinį kartą informacija atnaujinta: 2016 gegužės 6 d.

Pagal pozicijas

Pozicija	Starto penketas	Atsarginiai	Atsarginiai	Neregistruojami	Šiuo metu nežaidžia
C	Augusto Lima	Antanas Kavaliauskas	Robertas Javtokas
PF	Paulius Jankūnas	Brock Motum	Isaiah Hartenstein
SF	Edgaras Ulanovas	Artūras Milaknis
SG	Leo Westermann	Renaldas Seibutis
PG	Lukas Lekavičius	Kevin Pangos	Paulius Valinskas

Klubo pasiekimai

Sezonas		Reguliarusis sezonas	Atkrintamosios varžybos	BBL/NEBL*	VTB-Lyga	ULEB Euroleague (1st tier)	ULEB Eurocup (2nd tier)	ChampionsLeague (3rd tier)	FIBA EuropeCup (4th tier)
2018–19	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	1/4	–	–	–
2017–18	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	III vieta	–	–	–
2016–17	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	10 vieta	–	–	–
2015–16	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	top 16 (F-8)	–	–	–
2014–15	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	top 16 (E-6)	–	–	–
2013–14	LKL	4 vieta	I vieta	–	–	top 16 (F-8)	–	–	–
2012–13	LKL	1 vieta	I vieta	–	III vieta	top 16 (E-6)	–	–	–
2011–12	LKL	1 vieta	I vieta	I vieta	1/8	top 16 (H-4)	–	–	–
2010–11	LKL	1 vieta	I vieta	I vieta	grupė (B-3)	top 16 (H-4)	–	–	–
2009–10	LKL	2 vieta	II vieta	I vieta	III vieta	top 16 (G-4)	–	–	–
2008–09	LKL	1 vieta	II vieta	II vieta	V vieta	grupė (B-5)	–	–	–
2007–08	LKL	2 vieta	I vieta	I vieta	–	top 16 (F-4)	–	–	–
2006–07	LKL	1 vieta	I vieta	II vieta	–	grupė (C-8)	–	–	–
2005–06	LKL	2 vieta	II vieta	II vieta	–	top 16 (D-4)	–	–	–
2004–05	LKL	1 vieta	I vieta	I vieta	–	top 16 (F-4)	–	–	–
2003–04	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	top 16 (G-2)	–	–	–
2002–03	LKL	2 vieta	I vieta	–	–	grupė (B-7)	–	–	–
2001–02	LKL	2 vieta	II vieta	–	–	grupė (B-6)	–	–	–
2000–01	LKL	2 vieta	I vieta	II vieta	–	1/8	–	–	–
1999–00	LKL	1 vieta	II vieta	III vieta	–	grupė (E-6)	–	–	–
1998–99	LKL	1 vieta	I vieta	I vieta	–	I vieta	–	–	–
1997–98	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	–	I vieta	–	–
1996–97	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	–	1/8	–	–
1995–96	LKL	2 vieta	I vieta	–	–	kvalifikacija (II etapas)	1/2	–	–
1994–95	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	kvalifikacija (II etapas)	kvalifikacija (III etapas)	–	–
1993–94	LKL	1 vieta	I vieta	–	–	kvalifikacija (II etapas)	kvalifikacija (III etapas)	–	–
1992–93	LYGA	1 vieta	I vieta	–	–	kvalifikacija (I etapas)	–	–	–
1991–92	LYGA	1 vieta	I vieta	I vieta***	–	–	–	–	–
1990–91	LYGA	1 vieta	I vieta	–	–	–	–	–	–
1989–90		–	–	–	pasitraukė	–	1/2	–	–
1988–89		–	–	–	II vieta	–	1/2	–	–
1987–88		–	–	–	II vieta	nedalyvavo	–	–	–
1986–87		–	–	–	I vieta	V vieta	–	–	–
1985–86		–	–	–	I vieta	II vieta	–	–	–
1984–85		–	–	–	I vieta	–	II vieta	–	–
1983–84		–	–	–	II vieta	–	nedalyvavo	–	–
1982–83		–	–	–	II vieta	–	–	–	–
1981–82		–	–	–	4 vieta	–	–	–	–
1980–81		–	–	–	4 vieta	–	grupė (B-4)	–	–
1979–80		–	–	–	II vieta	–	–	–	–
1978–79		–	–	–	11 vieta	–	–	–	–
1977–78		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1976–77		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1975–76		–	–	–	5 vieta	–	–	–	–
1974–75		–	–	–	5 vieta	–	–	–	–
1973–74		–	–	–	8 vieta	–	–	–	–
1972–73		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1971–72		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1970–71		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1969–70		–	–	–	4 vieta	–	–	–	–
1968–69		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1967–68		–	–	–	9 vieta	–	–	–	–
1966–67		–	–	–	nevyko	–	–	–	–
1965–66		–	–	–	5 vieta	–	–	–	–
1964–65		–	–	–	7 vieta	–	–	–	–
1963–64		–	–	–	10 vieta	–	–	–	–
1962–63		–	–	–	nevyko	–	–	–	–
1961–62		–	–	–	13 vieta	–	–	–	–
1960–61		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1959–60		–	–	–	9 vieta	–	–	–	–
1958–59		–	–	–	nevyko	–	–	–	–
1957–58		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1956–57		–	–	–	4 vieta	–	–	–	–
1955–56		–	–	–	nevyko	–	–	–	–
1954–55		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1953–54		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1952–53		–	–	–	III vieta	–	–	–	–
1951–52		–	–	–	II vieta	–	–	–	–
1950–51		–	–	–	I vieta	–	–	–	–
1949–50		–	–	–	4 vieta	–	–	–	–
1948–49		–	–	–	II vieta	–	–	–	–
1947–48		–	–	–	4 vieta	–	–	–	–
1946–47		–	–	–	I vieta	–	–	–	–
1945–46		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–
1944–45		–	–	–	6 vieta	–	–	–	–

| *** 1991-92 m. klubas tapo „Profbasket“ lygos čempionu. Turnyre dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos krepšinio komandos.

Garsūs krepšininkai

Garsūs „Žalgirio“ komandoje praeityje žaidę krepšininkai:

Martynas Andriukaitis (1981—2014) Algirdas Brazys Valdemaras Chomičius Gintaras Einikis Sergėjus Jovaiša Gintaras Krapikas Rimas Kurtinaitis Darjuš Lavrinovič Vitoldas Masalskis Modestas Paulauskas Arvydas Sabonis Dainius Šalenga Donatas Slanina Saulius Štombergas Mindaugas Timinskas Eurelijus Žukauskas Mindaugas Žukauskas

Marcelo Machado Sherman Hamilton Damir Markota Marko Popović George Zidek Hanno Möttölä Kornel David Ainars Bagatskis Kirk Penney Eduardo Cota Larry Ayuso Mamadou N'Diaye Miroslav Beric Goran Jurak Grigorij Khyzhniak Franjo Arapovic

Kenny Anderson Tanoka Beard Anthony Bowie Michael Bradley Marcus Brown DeJuan Collins Tyus Edney Reggie Freeman Ty Lawson Robert Pack Sonny Weems Ennis Whatley Loren Woods

Žymesni treneriai

Kauno „Žalgirio“ komandos treneriai:

• Vytautas Bimba (1962–1975 m.)
• Stepas Butautas (1975–1978 m., 1979 m.)
• Vladas Garastas (1979–1993 m.)
• Jonas Kazlauskas (1994–2000 m.)
• Antanas Sireika (2002–2004 m.)
• Ainars Bagatskis (2004–2006 m.)
• Rimantas Grigas (2006–2008 m.)
• Gintaras Krapikas (2008–2009 m., 2014-16 m.)
• Ramūnas Butautas (2009–2010 m.)
• Aco Petrović (2010 m.)
• Ilias Zouros (2011 m., 2013 m.)
• Aleksandar Trifunović (2011–2012)
• Joan Plaza (2012–13)
• Šarūnas Jasikevičius (2016-)

Įdomūs faktai

Šis straipsnis ar jo dalis yra tik faktų sąrašas. Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą.

2003 m. spalio 19 d. A. Sabonio siūlymu prieš kiekvienerias rungtynes Kauno sporto halėje pradėtas giedoti Lietuvos himnas. Kauno „Žalgirio“ ir Kėdainių „Nevėžio“ rungtynių metu pirmasis jį atliko Česlovas Gabalis. Vėliau ši tradicija paplito ir kitose Lietuvos arenose.

2004 m. vasario 19 d. Kauno sporto halėje vykusias rungtynes tarp „Žalgirio“ ir Maskvos „CSKA“ klubų Šiaurės Amerikoje transliavo „NBA TV“. Lietuvoje dvikovą žiūrėjo apie 1,3 milijono žmonių.

2004 m. spalio 31 d. Muzikiniame teatre iškilmingai paminėtas „Žalgirio“ krepšinio klubo 60 metų jubiliejus. Šventės metu paskelbtas geriausių visų laikų „Žalgirio” krepšininkų dvyliktukas bei du treneriai, kuriuos išrinko interneto svetainės zalgiris.lt lankytojai. Geriausiais krepšininkais paskelbti: Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Stepas Butautas, Romualdas Venzbergas, Algirdas Linkevičius, Modestas Paulauskas, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Saulius Štombergas, Tyus Edney ir Arvydas Sabonis. Geriausiais treneriais pripažinti Vladas Garastas ir Jonas Kazlauskas.

2004 m. lapkričio 19 d. sporto halėje vykusiose rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir Liublianos „Olimpija“ komandų pirmą kartą Lietuvos arenoje oficialiai išmatuotas triukšmo lygis: didžiausias pasiektas triukšmas siekė 113 dB, vidutinis – apie 100 dB.

2006 m. kovo 30 d. sporto halėje su Pirėjo „Olympiacos“ Kauno „Žalgiris“ sužaidė 100-ąsias rungtynes Eurolygoje. Per sužaistas 100 rungtynių „Žalgiris“ iškovojo 42 pergales (27 namie ir 15 išvykoje) bei patyrė 58 pralaimėjimus (23 namie ir 35 išvykoje), iš viso pelnė 7986 taškus, praleido 8129.

2014 m. rugsėjo 27 d. „Žalgirio“ arenoje įvyko „Žalgirio“ 70-mečio šventė, kurios metu į „Žalgirio“ arenos palubes iškilmingai pakelti Arvydo Sabonio marškinėliai.

Šaltiniai

• „15min“: Faktai, kuriuos privalu žinoti kiekvienam Kauno „Žalgirio“ sirgaliui

Nuorodos

• Oficiali komandos svetainė
• Oficiali komandos Youtube paskyra
• Oficiali komandos Facebook paskyra
• Oficiali komandos Twitter paskyra
• Oficiali komandos Instagram paskyra