Bocmanmatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bocmanmatas (rus. боцманмат) – Rusijos karinio jūrų laivyno puskarininkių pareigos, egzistavusios nuo XVIII a. pradžios iki 1917 m.

Pareigos jau egzistavo 1699 m. Tuo metu bocmanmatas vadinosi pabocmanis (rus. подбоцман). Pareigos buvo įteisintos 1720 m. Petro I Jūrų statute.

Bocmanmatai buvo rikiuotės puskarininkiai. Už juos vyresni buvo bocmanai, žemesni – paprasti rikiuotės puskarininkiai. Bocmanmatais tapdavo puskarininkiai, turintys bent metų stažą ir išlaikę atestaciją, jei būdavo vakansija. Bocmanmato vardą suteikdavo ir vairininkams, signalininkams, narams.

Bocmanmatas turėdavo išmanyti takelažo darbus, rangauto pakėlimo ir nuleidimo tvarką, laivo ginkluotę, kompasą, valčių buriavimą ir vairavimą, laivo švartavimą, skylių korpuse uždengimą lopais. Bocmanmatas vadovavo savo skyriui, todėl turėjo žinoti savo pavaldinių darbines vietas, prižiūrėti jų aprangos ir artelės indų švarą. Kai nebūdavo bocmano, bocmanmatas turėjo teisę jį pavaduoti ir vadovauti denio komandai.

Į bocmanmatą kreipdavosi „Pone bocmanmate“.

Bocmanmato pareigos buvo panaikintos 1917 m.