Bock

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bock (vok. ožys) – stipraus alaus rūšis.[1] Alkoholio kiekis tūryje – nuo 6,5% ir daugiau. Gali būti tiek žemutinės, tiek aukštutinės fermentacijos. Būna šviesių ir tamsių. Ant daugelio šių alų etikečių pavaizduotas ožys.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Maibock (gegužės bock) – šviesus alus, tradiciškai verdamas pavasarį.
  • Doppelbock (dvigubas bock) – stipresnis alus (virš 7%)[2]. Kildinamas iš alaus, kurį vienuoliai gamindavosi pasniko laikotarpiui. Doppelbock alaus pavadinimai dažnai baigiasi galūne -ator (pvz. Ayinger Celebrator[3], Augustiner Maximator[4], Spaten Optimator[5], Löwenbräu Triumphator[6]; pagerbiant pirmąjį šios rūšies alų Paulaner Salvator)
  • Eisbock (ledo bock) – stipriausias bock alus, gaminamas šaldant doppelbock ir vėliau nufiltruojant vandens kristalus (kadangi etanolis šaldamas nesikristalizuoja, todėl šitaip alkoholio koncentracija gėrime padidėja)
  • Weizenbock (kvietinis bock) – labai stiprus kvietinis alus, vadinamas bock dėl savo stiprumo

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bock'ai Vokietijoje tradiciškai buvo verdami katalikų vienuolių, ypač per gavėnią.

Kilo iš vokiško Ainbeko miesto. Manoma, kad Bock pavadinimas kilęs iš iškraipyto šio miesto pavadinimo.

Eisbock atsirado Oktoberfest šventės metu.

Bock pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje Maibock tradiciškai verdamas tik pavasarį. Tuo tarpu Austrijoje bockbier verdamas nuo Kalėdų iki Velykų. Bock tipo alūs populiarūs Norvegijoje (bokkøl, gaminami visus metus), Nyderlanduose (gamina dauguma alaus gamintojų), Belgijoje.

Lietuvoje bock tipo alų gamina alaus daryklos Švyturys (Adler Bock) ir Kalnapilis (7.30).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]