Blue-eyed soul

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Blue-eyed soul
Stilistinė kilmėSoul · R&B · gospel · doo-wop · džiazas
Kultūrinė kilmė1960–1970, JAV
Kita
Soul muzika

Blue-eyed soul (liet. Mėlynakių soulas; dar žinomas kaip White soul, liet. Baltasis soulas[1]) – baltaodžių atlikėjų atliekamos ritmenbliuzo ir soulo muzikos požanris. Šį žargoną[2] išgarsino septintojo dešimtmečio žurnalai, tokie kaip „Life“, bandydami apibūdinti muziką, kuriamą populiarumą besiskinančių baltaodžių atlikėjų kaip „The Righteous Brothers“, Barry McGuire bei „Sonny & Cher“,[3] kurie perėmė kai kurias soulo muzikos atlikėjų manieras ir stilių.[4] Nepaisant to, kad dauguma anuometinių ritmenbliuzo muziką leidžiančių JAV radijo stočių grodavo tik juodaodžių kuriamą soul muziką, kai kurios iš jų ėmė leisti ir baltaodžių muziką, jei tik ji turėdavo soulo muzikos skambesį ar emociją.[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960–1970 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

The Righteous Brothers“ – vieni pirmųjų šio požanrio atlikėjų

Manoma, kad Filadelfijos radijuje dirbęs didžėjus Georgie Woods buvo pirmasis, 1964 m. ištaręs frazę „blue-eyed soul“, bandydamas apibūdinti populiarėjančią „The Righteous Brothers“ dueto muziką. Vėliau slengas imtas taikyti ir bet kuriam kitam baltaodžiui atlikėjui, kurio muziką nuspręsta groti R&B radijo stotyse.[6][7][8] Atsižvelgdami į tokias kalbas, „The Righteous Brothers“ savo 1964 m. išleistą albumą pavadino „Some Blue-Eyed Soul“. Pasak šio dueto nario Bill Medley, R&B muzikos radijo stotys pasikvietę juos dėl interviu, nustebdavo sužinoję, jog grupę sudaro baltaodžiai. Vienas didžėjų (veikiausiai Georgie Woods) praminė juos "savo mėlynakiais soul'o broliais", kas tapo savotišku signalu auditorijai, besiruošiančiai išgirsti jų muziką.[9] Kartu su savo hitu „You've Lost That Lovin' Feelin'“ jiedu ėmė keisti požiūrį į naujas muzikines kryptis, leisdami baltaodžių kuriamai soul muzikai plėstis ir populiarėti. „Blue-eyed soul“ buvo vadinama ir vėliau pasirodžiusių atlikėjų kuriama muzika, tarp kurių buvo „Sonny & Cher“, Tom Jones, Barry McGuire ir kiti.[10]

Neskaitant datos, laikomos baltaodžių soul muzikos išgarsėjimu, panaši muzika buvo pasirodžiusi kiek anksčiau. Štai atlikėja Timi Yuro, dar ankstyvajame septintajame dešimtmetyje atliko dainas, kurios vokalinei technikai ir repertuarui įtakos padarė afroamerikiečių atlikėjai, tokie kaip Dinah Washington.[11]

Gospelo muzikos vokalo įkvėpto Lonnie Mack kūryba irgi buvo laikoma „blue-eyed soul“.[12][13] O grupės „The Rascals“ stilius turėjo soul muzikos atspalvį, kurio suteikė jos narys Felix Cavaliere. Dainininkė Chris Clark tapo pirmąja baltaode atlikėja, kurios daina „Love's Gone Bad“ tapo ritmenbliuzo muzikos hitu.[14] 1969 m. Kiki Dee tapo pirmąja britų atlikėja, pasirašiusi kontraktą su „Motown“.[15] Michael Sembello – muzikantas išgarsėjęs su 1983 m. hitu „Maniac“, dar būdamas 17 m. paliko namus, kad galėtų pasinerti į koncertines gastroles su soul muzikos atlikėju Stevie Wonder,[16] taip pat atliko ir parašė daugybę soul kūrinių atlikėjams Brian McKnight, David Sanborn, Bill Champlin, Bobby Caldwell, įskaitant pačiam Wonderiui.

1970–1980 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje populiarumą skynėsi „Hamilton, Joe Frank & Reynolds“ su singlu „Don't Pull Your Love“, taip pat gerai pasirodė „The Grass Roots“ ir jų singlai „Two Divided by Love“ bei „The Runway“. 1975 m. „Tower of Power“ tapo pirmąja grupe, sudaryta iš skirtingos odos spalvos narių ir pasirodžiusi amerikiečių TV laidoje „Soul Train“. Tais pačiais metais atlikėjas David Bowie taipogi buvo vienas pirmųjų baltųjų dainininkų, pasirodžiusių minėtoje laidoje, kai išleido albumą „Young Americans“, kuris jo paties žodžiais buvo pramintas "plastikiniu soulu".[17] Albume pasirodžiusi daina „Fame“, inspiruota fanko, tapo atlikėjo pirmuoju hitu nr. 1 JAV. Dviejų narių grupė „Hall & Oates“ 1975 m. išleido albumą „Silver Album“ (žinomą tikruoju pavadinimu „Daryl Hall & John Oates“), kuriame įtraukta daina „Sara Smile“, ilgajam periodui tapusi baltųjų soul muzikos standartu. Tų pačių atlikėjų dar 1973 m. išleista daina „She's Gone“ buvo sklidina soul skambesio, tačiau tikrosios komercinės sėkmės sulaukė iš naujo perleista po „Sara Smile“. 1978 m. amerikiečių atlikėjas Bobby Caldwell išleido dainą „What You Won't Do for Love“, vėlgi tapusią „blue-eyed soul“ hitu.

1980–1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daryl Hall ir John Oates (2008 m.)

Įžengusi į devintąjį dešimtmetį, grupelė „Hall & Oates“ ir toliau garsėjo naujais hitais, tarp kurių įvardijami „I Can't Go for That (No Can Do)“, „Kiss on My List“, „Adult Education“, „Out of Touch“ ir kiti. Didelė dalis hitų atsirado R&B ir šokių muzikos pardavimų sąrašuose. Dėka „Hall & Oates“, baltųjų soulas dažnai skambėdavo miestietiškos šiuolaikinės muzikos radijo stotyse. 1985 m. grupė „Simply Red“ išleido vieną sėkmingiausių šio žanro baladžių – „Holding Back the Years“, be to „Money's Too Tight (to Mention)“ ir keletas kitų šios grupės singlų pasirodė irgi neblogai. 1982 m. Phil Collins perkūrė 1966 m. grupės „The Supremes“ dainą „You Can't Hurry Love“, kuri devintajame dešimtmetyje tapo hitu. Vėliau sekė kitų atlikėjų hitai, tokie kaip „Do You Really Want to Hurt Me“ (grupės „Culture Club“), „Come On Eileen“ (grupės „Dexys Midnight Runners“), „Every Time You Go Away“ (atlikėjo Paul Young), „Missionary Man“ (grupės „Eurythmics“) ir atlikėjo Steve Winwood 1988-ųjų „Roll with It“. Dar 1985 m. dainininkas George Michael sulaukė milžiniško populiarumo su dainomis „Careless Whisper“ ir „Everything She Wants“,[18] taip pat patekus šios dainoms į Hot R&B/Hip-Hop Songs sąrašą, tačiau Michael'as kaip soul muzikos atstovas išgarsėjo tik 1987 m. pasirodžius pirmajam soliniam albumui „Faith“, kuris atnešė ne vieną hitą,[19] taip pat paminėtina, jog jis pelnė ne vieną apdovanojimą R&B ir soul muzikos kategorijoje.[20] Artėjant dešimtmečiui prie pabaigos, atlikėja Lisa Stansfield išleido keletą dainų, tapusių R&B muzikos hitais, iš kurių populiariausia buvo „All Around the World“.

1990–dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje šis požanris toliau klestėjo, kai kurie praeitame dešimtmetyje išgarsėję atlikėjai pakeitė kūrybinę kryptį ir ėmė įrašinėti soul muziką. Dainininkas Rick Astley, kūręs dance-pop žanro muziką ir išgarsėjęs tokiais kūriniais kaip „Never Gonna Give You Up“ bei „Together Forever“, 1991 m. išleido albumą „Free“, kuriame skambėjo naujasis hitas „Cry for Help“. 2003 m. atlikėjai Joss Stone išleidus pirmąjį albumą „The Soul Sessions“, ši sulaukė kritikų liaupsių, o škotų atlikėjo Paolo Nutini pirmieji du albumai buvo įkvėpti soul'o, vėliau tapę penkiskart platininiais.[21] Pastarajame dešimtmetyje viena daugiausiai populiarumo sulaukusių dainininkių buvo Adele, kuri debiutuodama parodė esanti verta didelio dėmesio ir iki pat šios dienos sėkmingai surenka didžiules auditorijas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mike Jahn (1973). „Rock: From Elvis Presley to the Rolling Stones“. Quadrangle. 173 p. ISBN 9780812903140
  2. Chapman, Robert L.; Kipfer, Barbara Ann; Wentworth, Harold (2010). „Dictionary of American slang“. HarperCollins. ISBN 9780062043245 41 p.
  3. Chris Welles (1966-07-01). „The Blues Turned Blue-eyed“. LIFE
  4. Zondra Hughes „Are Whites Stealing Rhythm & Blues?“ Ebony Magazine, 55 tomas, Johnson Publishing Company (72 p.)
  5. R&B Stations Open Air Gates to 'White Soulists'“. Billboard. (1965-10-09)
  6. Blue-Eyed Soul Artists Herald Musical Integration on Airways“. Billboard (1966-10-22); 26, 38 p.
  7. Bill Millar (1983). „Blue-eyed Soul: Colour Me Soul“. Soul-source.co.uk.
  8. Gerry Wilkinson. „Georgie Woods“. Broadcastpioneers.com.
  9. Bill Medley (2014-04-24). „The Time of My Life: A Righteous Brother's Memoir“ – Da Capo Press. 18 p. ISBN 978-0306823169
  10. Blue-Eyed Soul Artists Herald Musical Integration on Airways“ – Billboard (1966-10-22). 26 p.
  11. Bob Dickinson, Timi Yuro: „Feisty white singer with a black soul voice“ – The Guardian (2004-04-10). Nuoroda tikrinta 2015-11-21.
  12. Alec Dubrow, Rolling Stone (1968-11-23)
  13. Blue-eyed soul vocals“ – TopperPost, Nr. 522 (2016-04)
  14. Chris Clark Top Songs“ musicvf.com
  15. Pete Paphides (2011-01-28). "There's more to Kiki Dee than Don't Go Breaking My Heart". The Guardian (UK).
  16. Steve Millward (2018-04-09). „Fast Forward: Music And Politics In 1974“ – Troubador Publishing Ltd. 58 p.
  17. David Bowie Fell to Earth and Found His Plastic Soul on Young Americans“ – consequence.net (2020-03-06)
  18. Keanu and the Remarkable Chart History of George Michael, “Black” Music Star“ – Slate. Archyvuota iš originalo (2016-05-06)
  19. Much more than a teen idol – George Michael the musician“ – CNN (2016-12-26)
  20. 5 Times George Michael Showed His ‘Blue-Eyed Soul’ to Black America“ – theroot.com (2016-12-27). Archyvuota iš originalo.
  21. Paolo Nutini Biography, Discography, Chart History“ – Top40-charts.com.