Pereiti prie turinio

Biakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biako sala Biako salyne

Biakas (indonez. Pulau Biak) – sala Ramiajame vandenyne, netoli šiaurės vakarinių Naujosios Gvinėjos krantų, Biako (Shauteno) salyne. Priklauso Indonezijai, Papua provincijai, Biako–Numforo regencijai. Salos ilgis 72 km, plotis 37 km, užima 2455 km² plotą.[1] Yra prie Čenderavasiho įlankos žiočių; šiaurės vakaruose jungiasi su Supiorio sala. Į pietryčius nuo Biako plyti Paidado salynas.

Sala kalnuota, aukštis iki 740 m. Paviršių dengia atogrąžų miškai, nemažai endeminių rūšių.

Biake 2020 m. gyveno 122 tūkst. gyventojų.[2] Pagrindinis miestas – Biakas. Gyventojai daugiausia papuasai (plačiausiai vartojama biakų kalba). Verčiamasi žvejyba, žemės ūkiu. Biako miesto apylinkių pakrantėse išgaunama nafta.[1] Yra oro uostas ir jūrų uostas. Biako sala – viena tankiausiai gyvenamų Irian Džajoje.[3]

1526 m. Biaką pasiekė portugalų jūrininkas Žoržė de Menezesas ir pavadino Don Žoržės sala (port. Ilha de Dom Jorge).[4] 1942–1944 m. salą buvo užėmę japonai.[1]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Biak IslandEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2021.
  3. Schouten IslandsEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  4. Kratoska, Paul H. (2001). South East Asia, Colonial History: Imperialism before 1800, Volume 1 de South East Asia, Colonial History. Taylor & Francis. p. 56.