Berno Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaizdas į Berno Alpes iš Grindelvaldo

Berno Alpės (vok. Berner Alpen, pranc. Alpes Bernoises) – kalnų masyvas Šveicarijoje; Vakarų Alpių šiaurėje. Nuo Peninų Alpių (pietuose) skiria Ronos slėnis, nuo Leponto Alpių (pietryčiuose) – Ronos slėnis ir Furkos bei Gotardo perėjos, nuo Glarno Alpių (rytuose) – Roiso slėnis. Šiaurinė riba eina maždaug linija tarp Ženevos ir Keturių Kantonų ežero.

Kai kuriuose šaltiniuose zona į šiaurės rytus nuo Arės išskiriama į atskiras Urio Alpes.

Masyvo ilgis 120 km. Aukščiausia dalis yra Finsterarhorno masyvas, esantis tarp Žemi ir Grimselio perėjų. Aukščiausios viršūnės:

Centrinis kalnagūbris sudarytas iš kristalinių skalūnų bei granito, o šiaurinės ir vakarinės atšakos – iš klinties ir kitų nuosėdinių uolienų. Berno Alpėse yra apie 80 ledynų (iš jų didžiausias Alpėse Alečo ledynas). Žemutiniuose šlaituose auga bukų miškai, aukščiau – su eglių priemaiša. Virš medžių ribos (>2000 m aukštyje) plyti subalpinės ir alpinės pievos.

Berno Alpės yra svarbus alpinistų, turistų, žiemos sporto entuziastų traukos centras. Tarptautinės reikšmės turizmo centrai: Interlakenas, Grindelvaldas, Vengenas, Lauterbrunenas, Miurenas, Kanderstegas, Adelbodenas, Gštadas. Į aukščiausias viršūnes pirmąkart įkopta XIX a. viduryje[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Berno Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003