Benediktas Kalnačas
| Benediktas Kalnačas latv. Benedikts Kalnačs | |
|---|---|
| Gimė | 1965 m. vasario 25 d. Ryga |
| Veikla | latvių literatūros tyrinėtojas |
| Organizacijos | Liepojos pedagoginė akademija profesorius Latvijos mokslų akademijos literatūros, folkloro ir meno institutas direktorius |
| Išsilavinimas | habilituotas daktaras |
Benediktas Kalnačas (latv. Benedikts Kalnačs, 1965 m. vasario 25 d. Ryga) – latvių literatūros tyrinėtojas, habilituotas daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1988 m. baigė Latvijos universiteto Filologijos fakultetą. 1999 m. habilituotas daktaras. 2001 m. Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas.
Nuo 1988 m. Latvijos universiteto Kalbos ir literatūros instituto (nuo 1999 m. Latvijos mokslų akademijos literatūros, folkloro ir meno institutas) mokslo darbuotojas, nuo 1999 m. jo direktorius. Nuo 2004 m. Liepojos pedagoginės akademijos dėstytojas, nuo 2004 m. profesorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė monografijų apie latvių dramą ir teatrą, moderniąją Europos dramą ir jos įtaką latvių dramaturgijai. Paskelbė latvių literatūros kritikos straipsnių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Julijus Petersonas – stebėtojas laikų kaitoje, 1996 m.,
- Tradicijos ir novatoriškumas Martino Ziverto dramos struktūroje, 2000 m.,
- Ibseno ženkle, 2000 m.,
- Modernios dramos pradmenys, 2001 m.,
- Modernizmo drama Vokietijoje, 2002 m.
- Latvių drama. XX a. pirmoji pusė, su V. Hausmaniu, 2004 m.
- Šiaurės žvaigždynas, bendraautoris, 2002 m.,
- Vokiečių literatūra Latvijoje, bendraautoris, 2005 m.
- Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūriniai kontaktai, Rīga: Literatūras, folkloras un mākslas institūts, 2008 m. ISBN 9789934803215
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Silvestras Gaižiūnas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 218 psl.