Benbenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Piramidiono egiptiečių forma tikriausiai kilo iš Benbeno akmens

Benbenassenovės egiptiečių šventasis akmuo Heliopolyje, simbolizavęs egiptiečiams mitologinę pirmapradę kalvą ir, galbūt, sukietėjusią Ra-Atumo sėklą.

Pagal egiptiečių mitologiją, pasaulio pradžioje buvo tik chaotiški Nuno vandenys, kuriuose slypėjo kūrybinis pradas. Iš Nuno vandenų iškilusi pirmapradė kalva buvo pirmasis kūrybinis pasaulio aktas ir Memfio žemės dievo Tateneno personifikacija. Šis religinis vaizdinys tikiausiai turi ryšių su kasmetiniais Nilo potvyniais, kuriems nuslūgus upės slėnyje likdavo derlingas dumblas. Piramidžių tekstuose saulės dievas Atumas kartais vadinamas „kalva“. Jo kultas buvo susijęs su Benbeno akmens kultu.

Benbeno akmuo, tikima, buvo pirmasis akmuo, kurį nušviesdavo ryto saulės šviesa Heliopolyje ir jo kultas atsekamas bent nuo 1-os dinastijos laikų (apie 2900 m. pr. m. e.). Jis tapo prototipu egiptiečių obeliskams ir, tikriausiai, iš dalies − piramidėms. Viršutinis obelisko ir piramidės galiukas buvo vadinamas benbenetu. Benbeno pavadinimas tikriausiai kilęs iš egiptietiško weben, reiškiančio „pakilti“, ir turėjo ryšių su Benu paukščiu (feniksas). Benbeno akmuo tikriausiai egiptiečiams įkūnijo pačią pirmapradę kalvą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 52, 229