Behemotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Behemotas

Behemotas (hebr. בהמות, behemot; arab. بهيموث bahīmūth, arba بهموت bahamūt) – būtybė, minima Senajame Testamente, Jobo knygoje 40:15-24. Pavadinimas reiškia „žvėris“ arba „didelis gyvūnas“. Dėl to, kad jis yra didelis gyvūnas, Behemotas panašus į hipopotamą arba krokodilą[1]. Dažniausiai vartotas daugiskaitine forma, o kadangi hebrajai išreiškia didingumą daiktavardį naudodami daugiskaita, galima teigti, kad jis buvo laikomas pačiu galingiausiu gyvūnu. Metaforiškai būtybės pavadinimas vartojamas apibūdinti ypač didelę arba galingą būtybę. Rusų rašytojas Michailas Bulgakovas savo kūrinyje „Meistras ir Margarita'“ vaizduoja Behemotą kaip didelį, storą katiną.

Vėlesnėje krikščionių religijoje behemotas lyginamas su Šėtonu[1].

Literatūra