Bazilijus Cezarėjietis
| Bazilijus Cezarėjietis sen. gr. Ἅγιος Βασίλειος ὁ Μέγας, kopt. Ⲡⲓⲁⲅⲓⲟⲥ Ⲃⲁⲥⲓⲗⲓⲟⲥ | |
|---|---|
| |
| Šv. Bazilijaus ikona Kijevo šv. Sofijos katedroje | |
| Gimė | 331 m. dabartinis Niksaras, Pontas, Senovės Roma |
| Mirė | 378–379 m. sausio 1 arba 2 d. Cezarėja Mazaka, Kapadokija (dab. Turkija) |
| Šventasis | |
| Šventė | sausio 1, 2 arba 30 d. |
| Globoja | Rusiją, Kapadokiją, ligoninių valdytojus, reformatorius, vienuolius, švietimą, egzorcizmą, liturgininkus |
| Veikla | vyskupas, Bažnyčios Tėvas ir Mokytojas |
| Žinomas (-a) už | cenobitinę vienuolystės regulą Rytų krikščionybėje |
 Vikiteka |
Bazilijus Cezarėjietis |
Bazilijus Cezarėjietis, dar vadinamas šventuoju Bazilijumi Didžiuoju[1] (koin/ gr. Ἅγιος Βασίλειος ὁ Μέγας = Hágios Basíleios ho Mégas, kopt. Ⲡⲓⲁⲅⲓⲟⲥ Ⲃⲁⲥⲓⲗⲓⲟⲥ, 331 m.[2] – 379 m. sausio 1 arba 2 d.) – Cezarėjos Mazakos vyskupas Kapadokijoje, Mažojoje Azijoje (dab. Turkija), įtakingas teologas. 358 m. atsivertė į krikščionybę, 364 m. tapo kunigu.[1] Palaikė Nikėjos tikėjimo išpažinimą ir priešinosi tam, kas buvo laikoma ankstyvosios krikščionių bažnyčios erezijomis, arijonizmui ir jam priešingam mokymui, kurį platino Apolinaras Laodikėjietis su savo pasekėjais. Sugebėjo suderinti savo teologinius įsitikinimus su politiniais ryšiais ir tokiu būdu tapti galingu Nikėjos pozicijos gynėju.
Taip pat Bazilijus garsėjo rūpesčiu vargšais ir nuskriaustaisiais, steigė ligonines, vargšų namus, keliautojų prieglaudas.[1] Bazilijus nustatė vienuolinio gyvenimo gaires, kuriose daugiausia dėmesio skiriama bendruomeniniam gyvenimui, liturginei maldai ir fiziniam darbui. Kartu su Pachomiu jis laikomas bendruomeninės vienuolystės tėvu Rytų krikščionybėje (jo regula vadovaujasi unitų bazilijonų ordinas). Pripažįstamas šventuoju tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybės tradicijose. Suformulavo tikėjimo formulę, kad Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo per Sūnų. Parašė egzegetinių veikalų, homilijų.[1]
Bazilijus kartu su broliu Grigaliumi Nisiečiu ir jo bičiuliu Grigaliumi Nazianziečiu bendrai vadinami Kapadokijos tėvais. Rytų stačiatikių bažnyčia ir Rytų katalikų bažnyčios jam kartu su Grigaliumi Nazianziečiu ir Jonu Auksaburniu yra suteikusi Didžiojo hierarcho titulą, Romos katalikų bažnyčia – Bažnyčios mokytojo. Kartais vadinamas Uranofantoru (gr. Οὐρανοφάντωρ) – „dangiškųjų paslapčių atskleidėju“.[3]
Lietuvoje Bazilijaus vardu pavadinta viena bažnyčia Bazilionuose.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paul Jonathan Fedwick, red. (1981). Basil of Caesarea, christian, humanist, ascetic: a sixteen-hundredth anniversary symposium, Part 1. Pontifical Institute of Mediaeval Studies. ISBN 978-0-88844-412-7.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Bimbiris, Algirdas. Bazilijus Didysis (VLE)
- ↑ Fedwick (1981), p. 5
- ↑ „St Basil the Great the Archbishop of Caesarea, in Cappadocia“. Amerikos ortodoksų bažnyčia. Svetainė. Nuoroda tikrinta 2007-12-15.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba)