Baro–Belgrado greitkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baro-Belgrado autostrada)

Baro–Belgrado autostrada (serb. Аутопут Београд–Бар, Autoput Beograd–Bar) planuojama ir statoma autostrada Serbijoje ir Juodkalnijoje. Autostrada turi sujungti Serbijos sostinę Belgradą su pagrindiniu Juodkalnijos uostu Baru. Italija, Juodkalnija ir Serbija siūlo įtraukti kelią į paneuropinių koridorių sąrašą, jis dažnai vadinamas siūlomo Koridoriaus XI arba 4B turinčio autostrada ir kelto linija sujungti Barį, Barą, Belgradą ir Bukareštą.

Autostrados statyba tiek Juodkalnijoje, tiek Serbijoje šiuo metu yra vykdoma Kinijos įmonių ir finansuojama Kinijos banko. Projektas laikomas Kinijos „naujojo Šilko kelio“ arba „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos dalimi.

Juodkalnijos autostrados dalis paprastai vadinama Baro-Boljarės autostrada. Tai bus pirmoji ir kelių planuojamų Juodkalnijos autostradų, ji eis nuo Baro uosto iki Juodkalnijos pasienio su Serbija miesto Boljarės. Iki Mateševo kelias daugiausia eis šalia esamo Baro-Belgrado geležinkelio.

Atkarpos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autostrada Juodkalnijoje dalinama į tris dalis:

  • Pietinė atkarpa (apie 52 km) jungia Baro uostą per naujai statomą Sozinos automagistralės tunelį ir Virpazarą su Podgorica ir jos dalimi Smokovacu. Ši atkarpa apima ir vakarinį Podgoricos aplinkkelį.
  • Vidurinioji atkarpa (apie 40 km) nuo Smokovaco iki Mateševo. Kelias suplanuotas tiesiai per Moračos tarpeklį, o tai dėl sudėtingos topografinės situacijos statybos kainas sukelia iki 20 mln. eurų už vieną kilometrą. Tai vienintelė šiuo metu statoma autostrados dalis.
  • Šiaurinė atkarpa (apie 76 km) jungia Mateševą per Andrijevicą ir Beranę su Boljare prie Juodkalnijos-Serbijos sienos.

Serbijos teritorijoje autostrada toliau turi eiti per Požegą iki Belgrado.

Juodkalnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodkalnijoje realūs žingsniai autostrados statybai pradėti 2009 m. Bendri projekto kaštai pagal pirminį planą turėjo siekti 2,77 mlrd. eurų. Finansavimas planuotas per viešojo ir privataus sektorių partnerystę, suteikiant privačiam statytojui koncesiją trisdešimčiai metų. Per tą laiką 1,74 mlrd. turėjo sumokėti Juodkalnijos vyriausybė, o likusieji kaštai padengiami iš mokesčio už naudojimąsi keliu. Pagal pirminį planą autostrados statyba turėjo užtrukti 9 metus, t. y. būti užbaigta iki 2018–2019 metų.[1]

2009 m. kovo mėnesį konkursą kelio statybai laimėjo Kroatijos įmonių (Konstruktor, Tehnika ir IGH) konsociumas, kuris tais pačiais metais spalio 15 d. pradėjo darbus. Darbai netrukus buvo sustabdyti, o praėjus 8 mėn. nuo konkurso laimėtojo paskelbimo Juodkalnijos vyriausybė nutraukė, nes rangovai nesugebėjo gauti bankų garantijų projekto finansavimui.

Po to pradėtos derybos su antruoju konkurso dalyviu Graikijos ir Izraelio įmonių Aktor bei Shikun & Binui konsorciumu. Šis konsorciumas turėjo pastatyti pirmąjį ir antrąjį kelio etapą už 1,575 mlrd. eurų. Šis konsorciumas taip pat nesugebėjo gauti reikalingo finansavimo, dėl to derybos su juo baigėsi 2010 m. gruodį.

2011 m. pradžioje imta siekti kelio finansavimui pritraukti kinų investuotojus. Autostrados statyba turėjo būti vykdoma China Road and Bridge Group ir China Poly Group Corporation, o finansavimą teikti China Exim-Bank. 2011 m. sausį dėl buvo pateiktas oficialus Juodkalnijos susikimo ministro kreipimasis. Derybos tuomet baigėsi nesėkmingai ir buvo nutrauktos.

2011 m. rudenį remiant Europos Investicijų bankui pradėta nauja galimybių studija ir ja remiantis – autostrados planavimas. Išvados turėjo būti gautos 2012 m. viduryje, o po to ir turėjo būti pradėtas ir pats projektas.

2013 m. China Road and Bridge Group ir China Communications Construction Company Ltd. pasiūlė statyti Smokovaco-Mateševo kelio atkarpą.[2] 2014 m. buvo pasirašyta sutartis su šiomis kompanijomis dėl kelio statybos. Išsprendus visus teisinius ir komercinius klausimus 2015 m. gegužės 11 d. prasidėjo Smokovaco – Mateševo atkarpos statybos darbai.[3][4]

Serbija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m., kai autostrados statybos darbų konkursą Juodkalnijoje laimėjo Kroatijos konsorciumas, Serbija taip pat paskelbė, kad skirs 2-3 mlrd. eurų savo autostrados daliai statyti.[5] Kaip ir Juodkalnijoje galiausiai statybos sutartis pasirašyta su Kinijos įmone China Road and Bridge Corporation finansuojant Kinijos bankui Export-Import Bank of China. 2019 m. rugpjūčio mėn. atidaryta pirmoji 62 km autostrados atkarpa tarp Belgrado ir Čačako.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]