Leges Barbarorum
Leges Barbarorum (lot. 'barbarų įstatymai') – atskirų germanų genčių paprotinių teisinių normų rinkiniai, naudoti ginčams spręsti, surašyti lotynų kalba V-IX a., iki XI a. pildomi naujovėmis. Apėmė daugiausia baudžiamosios teisės nuostatas, kiekvienam konkrečiam nusikaltimui buvo nustatyta piniginė bauda. Privatinės ir viešosios teisės nuostatų praktiškai nėra.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leges Barbarorum surašymą lėmė nauji visuomeninio gyvenimo reikalavimai kuriantis stambesnėms genčių valstybėlėms, stiprėjant jų centrinei valdžiai. Vieni leges barbarorum surašyti karaliaus nurodymu papročių žinovų, kiti bendradarbiaujant valdovams ir tautos susirinkimams, panaudojant ir negermanų teisės šaltinius.
Barbarų įstatymais pavadinti humanistinės pakraipos teisininkų XIII a., kai Europoje vėl buvo pradėti perimti romėnų teisės principai, taip pabrėžiant germanų teisinės kultūros primityvumą lyginant su vėlyvaisiais viduramžiais vėl atrastais Justiniano Corpus iuris civilis.