Bangos-žudikės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukšta banga, semianti laivo denį
Laboratorinėmis sąlygomis sukurta banga-žudikė
Bangos-žudikės laboratorinė demonstracija
Aukšta banga, priešais laivo pirmagalį

Bangos-žudikės (dar įvardijamos kaip bangos-siaubūnės, epizodinės bangos arba įnirtusios, pašėlusios bangos < angl. rogue waves, oficialiai – ekstremalios audros bangos) – nepaprastai didelės, netikėtos bangos, keliančios didelį pavojų laivams arba kitiems jūrų ir vandenynų paviršių objektams (švyturiams, naftos platformoms ir kt.).[1] Nemaišytinos su cunamio bangomis, kurios vandenyne būna kone nepastebimos, bet pavojingos tampa tik pasiekusios pakrantę. Bangos-žudikės – tai atviroje jūroje ar vandenyne kylančios bangos, kurios bent du kartus viršija aplinkinių bangų aukštį.[2] Šios bangos pasirodo netikėtai audros metu, neretai iš skirtingos pusės, nei kitų bangų virtinės.

Apie neįprastai aukštas bangas-žudikes nuo seno pasakota jūrininkų, tačiau šis reiškinys patvirtintas tik pastaraisiais dešimtmečiais. Kadangi šis reiškinys labai retas, apie jį žinoma labai nedaug. Tokio tipo bangos atkurtos laboratorinėmis sąlygomis.

Išskiriamos šios bangų-žudikių susidarymo priežastys:[3]

  • Aukštos bangos, risdamosis vandenyno paviršiumi, juda skirtingais greičiais ir kryptimis. Tokioms bangomis plakantis viena su kita, jų keteros, įlinkiai ar ilgiai kartais gali sutapti ir sustiprinti viena kitą. Dėl šio proceso gali kilti neįprastai didelės bangos, kurios netrūksta pranykti. Jei audringos bangos juda ta pačia kryptimi, bangos-žudikės gali pakilusios nesugožti keletą minučių.
  • Jei audros sukeltos bangos vandenyje ima judėti priešinga kryptimi, nei įprastas bangavimas, tada bangos ima plaktis viena į kitą, ir jų dažnis sumažėja. Dėl to bangos gali sušokti viena su kita į milžinišką bangą. Tokios bangos kartais stebimos ties Golfo ar Adatos kyšulio srovėmis. Šitokiu būdu susidariusios ekstremalios bangos gali ristis ilgiau.

Iki XX a. apie bangas-žudikes labiau žinoma iš jūrininkų folkloro. Tikėtina, kad tokios bangos pražudė daugelį užkluptų laivų įgulų, todėl apie jas mažai kas galėjęs paliudyti.[4] Nuo XIX a. bangų tikėtinas dydis būdavo apskaičiuojamas remiantis Gauso funkcija. Pagal tokius skaičiavimus, jei reikšminis bangos aukštis yra 12 metrų, tai didžiausios bangos neturėtų viršyti 15 metrų. Skaičiuota, kad 30 metrų aukščio banga galėtų kilti, bet tik kartą per 10 000 metų.[5] 1995 m. Šiaurės jūroje esančioje Draupnerio platformoje lazeriniu telemetru nustatyta 25,6 m aukščio banga, kai kitos bangos buvo maždaug 12 metrų aukščio.[6] 1997 m. akademinės bendruomenės pripažinta, kad bangos, didesnės nei apskaičiuotos pagal Gauso modelį, įmanomos.[7] 2000 m. britų okeanografinis laivas „RRS Discovery“ prie Rokalo salos su moderniausiais to meto instrumentais nustatė 29,1 m aukščio bangą. Vėliau įvairiais metodais nesyk nustatytos 20–30 metrų aukščio bangos. Pateikta tokių teiginių, kad bet kurią akimirką vandenyne yra 10 bangų-žudikių[8] arba kad maždaug 3 iš 10 000 bangų vandenyne virsta „žudikėmis“.[9] 2020 m. plūduras Ramiajame vandenyne, 7 km nuo Juklulito (Vankuverio sala, Kanada) užfiksavo 17,6 m aukščio bangą, kai aplinkinių bangų aukštis siekė 6 metrus.[10]

Dėl bangų-žudikių, spėjama, pražuvo daug laivų (pvz., krovinis MS München laivas 1978 m., rūdų ir naftos tankeris MV Derbyshire, 1980 m.), kartais – net švyturių įgulų (pvz., Flanano salų švyturio (Škotija) įgula 1900 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Rogue Waves – Monsters of the deep: Huge, freak waves may not be as rare as once thought“. The Economist.
  2. Waves that injured surf audience were sneaky, but not 'rogue', CNN
  3. What is a rogue wave?, National Ocean Service. National Oceanic and Atmospheric Administration
  4. „'The Wave': The growing danger of monster waves“. salon.com.
  5. Carlos Guedes Soares; T.A. Santos (2014). Maritime Technology and Engineering. CRC Press.
  6. Bjarne Røsjø, Kjell Hauge (2011), „Proof: Monster Waves are real“ Archyvuota kopija 2018-10-18 iš Wayback Machine projekto.. ScienceNordic
  7. Bruce Parker (2012). The Power of the Sea: Tsunamis, Storm Surges, Rogue Waves, and Our Quest to Predict Disasters. St. Martin’s Press.
  8. „Rogue wave theory to save ships“. Anu.edu.au.
  9. Janssen, T. T.; Herbers, T. H. C. (2009). „Nonlinear Wave Statistics in a Focal Zone“. Journal of Physical Oceanography. 39 (8): 1948–1964.
  10. „Four-story high rogue wave breaks records off the coast of Vancouver Island“. Cision.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]