Bandžiulystė
Bandžiulystė – lietuvių paprotys padegėliui ar kitam nelaimės ištiktam kaimynui sutartą laiką duoti naudotis savo gyvuliais, dažniausiai avimis.
Nukentėjusysis kartais pagal susitarimą gaudavo pusę jų produktų ir prieauglio, avių vilnos. Susibičiuliavę žmonės buvo vadinami bandžiuliais. Rytų Lietuvoje paprotys gyvavo dar XX a. pradžioje.[1]
Kiti straipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Angelė Vyšniauskaitė. Bandžiulystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 603 psl.