Peržiūrėti šaltinį Baltai

[[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|350px|Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę)]]
[[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|350px|right|[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:
{{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}}
{{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}}
{{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}}
{{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}}
{{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}}
{{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}}
{{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}}
{{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}}
{{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]]

'''Baltai''', '''aisčiai''' – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbų šeimos [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], kilusiomis iš [[baltų prokalbė]]s. Iki šių laikų iš baltų kalbų išliko tik [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[latvių kalba|latvių]] kalbos.<ref>{{VLE|III||Rimutė Rimantienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai]}}</ref>

„Baltų“ terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas [[Georg Nesselmann|Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas]] (''G. H. F. Nesselmann'') 1845 m. knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“<ref>Zigmas Zinkevičius. ''Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas''. Vilnius, 2014. ISBN 978-5-420-01724-1. P.10. </ref> ir jį vartojo šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.

Politiniame kontekste, ypač [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]], „baltais“ taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. [[lietuviai]], [[latviai]] ir viena [[finai|finų]] grupės kalbų kalbantys [[estai]]. Dar viena žodžio ''baltai'' reikšmė yra „[[Baltijos vokiečiai]]“ (''Deutsch-Balten'').

== Istorija ==

=== Baltų susiformavimas ===

Kaip ir daugelio kitų genčių ir tautų baltų kilmė nėra visiškai aiški. Pagal plačiausiai priimtą teoriją, būsimieji baltai susiformavo iš indoeuropiečių genčių, siejamų su III tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje Europon atkeliavusiais [[virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] nešėjais, kaip manoma, asimiliavusiais anksčiau čia gyvenusius [[Senoji Europa|neindoeuropiečius]].<ref>Karlene Jones-Bley, Martin E. Huld. ''The Indo-Europeanization of Northern Europe''. Institute for the Study of Man, 1996. p. 55.</ref> Trys giminiškos, su baltais (ar baltoslavais) siejamos kultūros – [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Padnieprės kultūra|Padnieprės]] ir [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]] – buvo paplitusios tose srityse, kuriose nuo jų gyvavimo laikų iki šiol išliko baltiškų upėvardžių bei vietovardžių.<ref>{{VLE|2|||[https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/ baltai]}}</ref>

[[Baltų prokalbė]] gyvavo maždaug tarp III tūkstantmečio ir V a. pr. m. e. Kaip manoma, ji anksčiau sudariusi [[baltų-slavų prokalbė|bendrą prokalbę su slavų kalbomis]].<ref>{{citBrit|[https://www.britannica.com/topic/Baltic-languages/Relationship-between-Baltic-and-Slavic Relationship between Baltic and Slavic]}}</ref><ref>[[J. P. Mallory]], D. Q. Adams, ''The Oxford Introduction to Proto-Indo-European and the
Proto-Indo-European World''. Oxford University Press, 2006. p. 26.</ref>

Baltų protėvyne laikomas Dniepro aukštupio baseinas (centrinė Baltarusija ir vakarų Rusija), nes čia esantys seniausi baltų hidronimai. Į šias vietas baltų protėviai galimai atsikėlę nuo [[Dunojus|Dunojaus]]. Į dabartines žemes prie Baltijos jūros, kur jau buvo ~3000 m. pr. m. e. įsikūrę [[finougrai]], jie atsikėlė santykinai vėlai (2000–1500 m. pr. m. e.).<ref>Carl Waldman, Catherine Mason. ''Encyclopedia of European Peoples''. Facts on File, 2006. p. 56.</ref><ref>Jan Jaskanis u. a.: ''Die Balten, Die nördlichen Nachbarn der Slawen.'' Karl Schillinger, Freiburg 1987, P. 12–13.</ref> Vakarų baltų gentys palei Nemuną judėjo Mozūrų link ir Baltijos jūros pakrantė [[Semba|Semboje]] ir [[Notanga|Notangoje]] baltizuota tik [[didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] pradžioje. Rytprūsiuose ir Narevo srityje apie baltus esą galima kalbėti tik nuo geležies amžiaus pradžios V a. pr.m.e., o Lietuvoje ir Latvijoje – nuo maždaug mūsų eros pradžios. Gyventojai į šias teritorijas atsikėlę iš hipotetinės baltų protėvynės Dniepro aukštupyje.

Į [[Volga|Volgos]]–[[Oka|Okos]] baseiną, kuriame iš seniau vyravo finougrai, baltai ([[galindai]]) atsikėlę apie [[200]]–[[600]] m. mūsų eroje.<ref>''The Linguistic Roots of Europe'', ed. R. Mailhammer, T. Vennemann, B. A. Olsen. Museum Tusculanum Press. 2015.</ref>

=== Baltiškos archeologinės kultūros ===

Maždaug [[1300 m. pr. m. e.]] (bronzos amžiuje) daugiausia būsimos Prūsos teritorijoje susiformavo [[Vakarų baltų pilkapių kultūra]] (I–IV a. kelios jos atmainos, vėliau archeologų siejamos su kuršių, [[žemgaliai|žemgalių]], vad. (vakarinių) „žemaičių“, [[sėliai|sėlių]] protėviais ir kitais vakarų baltais, apėmė ir dab. Vakarų Lietuvos bei Vakarų Latvijos teritoriją), o ryčiau esančiuose plotuose iki istorinių laikų gyvavo įvairios rytų baltų archeologinės kultūros<ref>Lietuvos archeologija II tomas. Ankstyvasis metalų laikotarpis. A. Girininkas 2013</ref><ref>Aisčiai. Raida E.Jovaiša 2014</ref><ref>Lietuvos istorija. Geležies amžius. II tomas. Lietuvos istorijos institutas 2007</ref>. Pastarosioms archeologai priskiria X a. pr. m. e. susiformavusią [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūrą]], vėliau vienalaikę [[Dniepro-Dauguvos kultūra|Dniepro-Dauguvos kultūrą]], Volgos ir Okos tarpupio vakarinėje dalyje susiformavusią vėlyvają [[Djakovo kultūra|Djakovo kultūrą]], nuo VIII a. pr. m. e. [[Pripetė (upė)|Pripetės]] baseine ir Kijevo srityje gyvavusią [[Milogrado kultūra|Milogrado kultūrą]], V a. pr. m. e. Seimo ir [[Desna|Desnos]] žemupio bei vidupio upyne [[Trzcinieco kultūra|Sosnicos kultūros]] įtakoje susiformavusią [[Juchnovo kultūra|Juchnovo kultūrą]]. „Hibridinėmis“, arba ateivių vakarų baltų ir jų palikuonių II a. pr. m. e. – V a. rytų baltų kraštuose sukurtomis archeologinėmis kultūromis daugumos archeologų laikomos „galindiškos“ [[Zarubincų kultūra|Zarubincų]] ir [[Kijevo kultūra|Kijevo]] kultūros, [[Rytų galindai|rytinių galindų]] palikta [[Moščino kultūra]], Kijevo kultūros pagrindu susiformavusi [[Koločino kultūra|Koločino kultūra]]. II a. Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo pietvakarių dalyje formuojasi [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra]]. Vadinamų ''rytinių latgalių'' (= [[krivičiai|krivių]]) protėviams skirtina Ilgųjų pilkapių kultūra, taip pat [[rusėnai|rusėnų]] metraščiuose minimi [[dregovičiai]] siejami su [[Tušemlios kultūra|Bancerovo kultūra]].

Iki Didžiojo tautų kraustymosi baltai buvo apgyvendinę plačią teritoriją nuo Vyslos žemupio vakaruose iki [[Oka|Okos]] prie Maskvos rytuose ir [[Pripetė]]s bei [[seimas (upė)|Seimo]] pietuose.

Geležies amžiaus pradžioje Europoje prasidėjus intensyviems migraciniams procesams ir tarpgentiniams karams, tolygi baltiškų archeologinių kultūrų raida kuriam laikui sulėtėjo. II–III a. Vyslos žemupio [[Gotai|gotams]] ėmus veržtis į pietus bei pietryčius, [[Kernavė]]je ir kitose Lietuvos vietose atsiranda prūsams būdingų [[Pilkapiai|pilkapių]], o į pietus nuo rytinių baltų arealo III a. susiformuoja greičiausiai užkariautojų gotų (ir galimai baltų) konsoliduoto „[[alanai|alaniškai]]-[[sarmatai|sarmatiško]]“ etnoso palikta [[Černiachovo kultūra]]. IV a. II pusėje šios kultūros nešėjui buvo sutriuškinti ir priverti trauktis į šiaurę nuo iš rytų atklydusių [[hunai|hunų]]. Vėliau kitų tiurkakalbių – [[Avarai|avarų]] gentims užplūdus Pietryčių ir Vidurio Europą, o VII a. jų atšakai [[chazarai|chazarams]] pavergus, iš protoslaviškos Prahos kultūros rytinio varianto išsirutuliojusios Luka Raikoveckaja kultūros nešėjai greitai išplito į rytus bei šiaurės rytus ir iki VIII–X a. įsivyravo didesnėje buv. rytų baltų arealo dalyje. [[chazarai|Chazarų]] nusiaubtose [[Seimas (upė)|paseimės]] ir [[Desna|padesnės]] žemėse VIII a. išplitę slavai iki X–XII a. pab. asimiliavo ir kone visus kitus [[Dniepro baltai|Dniepro baltus]], kartu perimdami daugelį baltų kultūros bruožų. Kaip vyko ši ekspansija nėra žinoma, tačiau spėjama, kad ji buvo santykinai taiki, nes iš to laikotarpio nėra randama aiškių karinių susidūrimų įrodymų ar neramiems laikams būdingų lobių.

Prūsų, skalvių, kuršių, žemgalių, sėlių bei ''rytinių latgalių'' etnosų natūralią raidą XIII a. nutraukė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ekspansija. Jotvingius iki XVII(?) a. asimiliavo [[lenkai]], lietuviai ir [[rusėnai]].

=== Ankstyviausi rašytiniai baltų paminėjimai ===
Ankstyviausiu rašytiniu baltų paminėjimu paprastai laikomas [[Tacitas|Tacito]] veikale „Germanija“ pateiktas vad. [[aisčiai|estijų]] aprašymas; vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau tyrinėtojų linksta daryti išvadą, kad seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia dar 325 m. pr. m. e., kuomet [[Pitėjas]] paminėjo aisčių gentį vardu ''Ostiaioi''.{{faktas}}
O V a. pr. m. e. [[Herodotas|Herodoto]] aprašytos jo laikais į šiaurę nuo [[skitai|skitų]] gyvenusias ''[[budinai|budinų]]'' ir ''[[neurai|neurų]]'' gentis (kai kurių tyrinėtojų nuomone laikomos baltiškomis), greičiausiai bus tik jų dalies vėlesnė migracija I–IV a. į dalį baltų gyvenamos teritorijos.

Grupė mokslininkų atliko tyrimą lokalizuojant Ptolemėjo „Geografijoje“ paminėtas gentis, kurios siejamos su baltais, „Aisčiai: Raida“ E.Jovaiša 2014.
* Vakarų ir rytų baltai:
** Boruskai – [[Juchnovo kultūra]]
** [[Galindai]] – Galindų kultūra
** Pagiritai – [[Dniepro-Dauguvos kultūra]]
** [[Sėliai|Salai]] – Pilkapių kultūra
** Savarai – [[Kijevo kultūra]]
** [[Jotvingiai|Sudinai]] – Sudūvių-Jotvingių kultūra
** Stavanai – [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]
** [[Veltai]] – Lietuvos ir Latvijos pajūrio plokštinių kapinynų kultūra
** [[Venedai]] – Vielbarko rytinė dalis, Sembos-Notangos, Lietuvos pajūrio pietinė dalis

Vėliau baltai įvairiais vardais aprašomi ostrogotų istoriko [[Kasiodoras|Kasiodoro]] (523 m.), gotų istoriko [[Jordanas (istorikas)|Jordano]], anglosaksų keliautojo [[Vulfstanas|Vulfstano]], šiaurės Vokietijos kronikininko arkivyskupo [[Adomas Brėmenietis|Adomo Brėmeniečio]].

=== Baltų genetinis ir antropologinis tipas ===
[[Archeogenetika|Archeogenetikos]] duomenimis, dauguma po paskutiniojo ledynmečio prie Baltijos įsikūrusių medžiotojų ir žvejų priklausė IX genetiniam (M173/M204 mutacijos) žmonių tipui, visoje Europoje išplitusiam dar prieš paskutiniojo apledėjimo pradžią. Pabaltijo vidurinio neolito pradžioje (~4300 m. pr. m. e.) [[Uralo kalnai|Uralo regione]] prasidėjęs staigus klimato atšalimas privertė ten gyvenusius VIII genetinės grupės atstovus finougrus patraukti į pietvakarius – į šiltesnius Šiaurės Rytų Europos kraštus (tai matyti ir iš prabaltiškų (?) archeologinių kultūrų kaimynystėje bei „pramaišiui“ su jomis egzistavusios protofiniškos šukinės duobelinės keramikos kultūros (V–II tūkstm. pr. m. e.) plitimo dinamikos); šių dienų Lietuvoje „finougrišką“ genetinę komponentę atitinka genetinė haplogrupė N3.

Dauguma lietuvių moterų priklauso itin archajiškoms, su paleolitinėmis Madleno ir Svidrų kultūromis siejamoms „protoeuropidinėms“ Europos haplogrupėms H, U, V ir I, ir tik visai nedidelė jų dalis yra iš Artimųjų Rytų kilusių T ir J genetinių grupių atstovės.

Antropologiniu požiūriu dab. baltai yra gana tipiški Vidurio Europos [[europidai]]; kita vertus, ankstyvojoje lietuvių ir latvių (ypač rytinių lietuvių ir rytinių latvių) [[etnogenezė]]je labai svarbus vaidmuo teko ir protoeuropidinei komponentei.

=== Dabartinės baltų tautos ===
Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos – [[lietuviai]] ir [[latviai]]. Kitos baltų tautos ir gentys iki XIX a. buvo asimiliuotos lietuvių, latvių, vokiečių ir įvairių rytų bei vakarų slavų etnosų. Į lietuvių tautybę įsiliejo [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]], [[sėliai|sėlių]], [[jotvingiai|jotvingių]], [[žemgaliai|žiemgalių]], [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]], [[kuršiai|kuršių]], [[prūsai|prūsų]] gentys. Latvių tautybės susidarymą lėmė [[latgaliai|latgalių]], [[žiemgaliai|žiemgalių]], [[sėliai|sėlių]], [[kuršiai|kuršių]] ir [[finougrai|finougrų]] [[lyviai|lyvių]] genčių konsolidacija.

=== Baltų gentys: ===
* '''[[Rytų baltai]]'''
** [[Latgaliai]]
** [[Sėliai]]
** [[Žiemgaliai]]
** [[Žemaičiai (baltų gentis)|Žemaičiai]] / [[pražemaičiai]]
** [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|Aukštaičiai]]
*** [[Nalšėnai]]
*** [[Deltuva (baltų žemė)|Deltuviai]]
*** [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuviai]]

* '''[[Vakarų baltai]]'''
** [[Kuršiai]]
** [[Prūsai]]
*** [[Skalviai]]
*** [[Nadruviai]]
*** [[Sembai]]
*** [[Notangai]]
*** [[Varmiai]]
*** [[Bartai]]
*** [[Galindai]]
*** [[Pagudėnai]]
*** [[Pamedėnai]]
** [[Jotvingiai]]
*** [[Sūduviai]]
*** [[Dainuviai]]
*** [[Poleksėnai]]
* '''[[Pomeranijos baltai]]'''
* '''[[Dniepro baltai|Dniepro baltai]]'''
** [[Rytų galindai]] (Dniepro – Okos baltai)

== Baltų kultūra ==
* [[Lietuvos priešistorė]]
* [[Prabaltai]]
* [[Baltų prokalbė]]
* [[Baltų kalbos]]
* [[Baltų mitologija]]
* [[Baltų religija]]

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Papildomam skaitymui ==
* [[Eugenijus Jovaiša]]. „Aisčiai. Kilmė. I knyga“ 2012 m. Vilnius. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
* [[Eugenijus Jovaiša]]. „Aisčiai. Raida. II knyga“ 2014 m. Vilnius. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
* [[Eugenijus Jovaiša]]. „Aisčių pasaulio matmenys“. „[[Liaudies kultūra]]“ 2015 Nr. 3

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Balts}}
* [http://www.aisciai.eu/ Knygų serija „Aisčiai“]
* [http://www.melc.lt/lietuva/tauta/index.php?id=1 El. Knygų serija „Lietuva“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160307122804/http://www.melc.lt/lietuva/tauta/index.php?id=1 |date=2016-03-07 }}
{{Baltų archeologinės kultūros}}
{{Baltų žemės}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}

[[Kategorija:Baltai| ]]