Bajokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Popiežiaus valstybės bajokas (skersmuo 32 mm, svoris 11,08 g), 1795 m.
Varinis Romos respublikos bajokas (skersmuo 38 mm, svoris 25 g), 1849 m.

Bajokas (it. baiocco) – senovinė Italijos moneta, plačiai naudota Centrinėje Italijoje, ypač Lacijuje, nuo XV a. iki 1865 m.

Pavadinimo kilmė neaiški.

Moneta pradžioje buvo verta vieno šilingo, einant laikui vertė mažėjo iki keturių kvatrinų (it. quattrini. Monetą nustota naudoti po Italijos suvienijimo 1861-1870 m, kai buvo įvesta Italijos lira.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]