Badro mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Musulmonų ir kuraišitų karai
Data 624 m. kovą
Vieta piečiau Medinos
Rezultatas musulmonų pergalė
Vadovai ir kariniai vadai
Mahometas
Hamza ibn Abdulmutalibas
Ali ibn Abu Talibas
Amras ibn Hišamas
Pajėgos
~300 ~1000

Badro mūšis – 624 m. įvykęs susirėmimas tarp Mahometo vadovaujamų musulmonų ir Mekos kuraišitų Arabijoje tarp Mekos ir Medinos. Mūšis svarbus islamo istorijoje, tai buvo pirmoji musulmonų pergalė.

622 m. Mahometas ir jo skleidžiamo tikėjimo pasekėjai kuraišitų iniciatyva buvo išvaryti iš Mekos, jų turtas konfiskuotas. Musulmonai prisiglaudė Medinoje, iš kurios pradėjo atakuoti kuraišitų karavanus. 624 m. Mahometas sužinojo apie kuraišitų karavaną, vedamą Abu Sufjano, kuris grįžta iš Sirijos su daug turto. Mahometas norėjo šį karavaną perimti, tačiau Abu Sufjanas iš žvalgų sužinojo apie musulmonų kėslus ir pasirinko kitą kelionės kelią. Per žygūnus jis perspėjo kuraišitus Mekoje. Šie organizavo atsakomąjį žygį prieš musulmonus ir jų pajėgos susitiko prie Badro vietovės. Kuraišitų pajėgos buvo apie 1000 karių ir 100 raitelių, kai musulmonų, kuriems vadovavo Mahometas, minimos pajėgos buvo 314 karių ir du raiteliai.

Kuraišitai tikriausiai tikėjo lengvai nugalėsiantys musulmonus. Pasakojama, kad mūšis prasidėjo geriausių karių dvikovomis, kurias visas kuraišitai pralaimėjo. Tolimesnė jų ataka patyrė nesėkmę. Žuvo apie 70 jų karių, tarp kurių pagrindiniai lyderiai ir principinis Mahometo oponentas Amras ibn Hišamas. Dar apie 70 paimta į nelaisvę. Musulmonai neteko 14 karių – šešių muhadžirų ir aštuonių ansarų, kurie islame išskirti į atskirą sahabų grupę. Tai buvo pirmoji musulmonų pergalė istorijoje. Korane rašoma, kad kuraišitų gretos buvo pralaužtos paties Mahometo atakos, o musulmonams padėjo Dievo siųsta nematomų angelų armija, vedama arkangelo Gabrieliaus. Mūšis turėjo didelę reikšmę musulmonų ir islamo autoritetui Arabijoje. Kuraišitų gentis buvo turtingiausia ir galingiausia Mekoje ir jų pralaimėjimas žymiai silpnesniu laikytam priešininkui atkreipė daugelio arabų dėmesį į musulmonus. Kuraišitai organizavo žygius prieš juos (Uhudo mūšis, Tranšėjos mūšis), tačiau nesugebėjo sustabdyti islamo plitimo ir įtakos augimo. 630 m. Mahometo vedami musulmonai be didelio pasipriešinimo užėmė Meką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]