BGS skystis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

BGS skystis, BGS mišinys (rus. жидкость БГС, смесь БГС) – tarybinis 1941 m. sukurtas padegamasis mišinys, skirtas padegamiesiems buteliams ir fugasiniams liepsnosvaidžiams užtaisyti.

Mišinį 1941 m. antroje pusėje sukūrė trečiojo rango karo inžinierius K. Soldadzė. Mišinį sudaro lengvoji benzeno frakcija, žalia alyva, OP-2 (rus. ОП-2) milteliai. 1942 m. sausį buvo pagaminta bandomoji skysčio partija. Mišinys pasirodė tinkamas, be to, jis buvo 3-4 kartus pigesnis už benziną. Mišinį priėmė ginkluotėn.

Kuprininiams liepsnosvaidžiams BGS tiko tik praskiestas benzinu. BGS pasižymėjo nepakankamu tirštumo stabilumu. Einant laikui jis skystėjo, todėl liepsnosvaidžio čiurkšlės šūvio nuotolis mažėdavo. Be to, mišinio tirštumas priklauso nuo oro temperatūros. Oro temperatūrai pasikeitus 10 °C BGS skysčio tirštumas keičiasi 50 %. Vasarą BGS mišinys galėjo būti laikomas tik 2 mėnesius, žiemą - iki 4-5 mėnesių. Tirštumą reguliavo keisdami OP-2 miltelių kiekį (nuo 3 iki 9 kg į 100 litrų mišinio). Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau reikėdavo tirštiklio miltelių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Арсенал: Коктейли смерти. Archyvuota kopija 2009-04-01 iš Wayback Machine projekto.