Avakumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barojierienė Morozova aplanko Avakumą kalėjime, XIX a. piešinys.

Avakumas (rus. Аввакум), Avakumas Petrovičius, protopopas Avakumas) – rusų religinis veikėjas ir rašytojas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tiksli gimimo data nežinoma. Manoma, kad gimė 1620 m. ar 1621 m. Grigorovo kaime, centrinėje Žemutinio Naugardo srities dalyje. Kilęs iš žemesniųjų dvarininkų tarpo. Provincijoje tapęs šventiku, nesugyveno su vietos valdžia ir žmonėmis, nuolat su jais kivirčijosi ir buvo mušamas. Iš ten pabėgo į Maskvą, kur suartėjo su aukštesniąja dvasininkija ir caro aplinka. 1653 m., kai patriarchas Nikonas pradėjo pertvarkyti rusų maldų knygas ir bažnytines apeigas, Avakumas, sekdamas graikų pavyzdžiu, stojo griežčiausion opozicijon prieš vykdytas reformas ir tapo sentikių vadovu. Avakumo nuomone, reformos siejo stačiatikius su katalikybe. Patriarchas Nikonas su visa opozicija, ypač su Avakumu, elgėsi žiauriai, tačiau taip tik sustiprino opozicinį judėjimą. Avakumas buvo ištremtas į Tobolsko guberniją, Daūriją (Užbaikalė), Mezenę, Pustozerską.

Tremtyje Avakumas toliau skelbė savo idėjas, pasisakė prieš Nikoną ir carą, kuris esą pasidavęs Nikono įtakai.

1682 m. Avakumas dėl savo tikėjimo buvo sudegintas ant laužo. 1916 m. sentikių bažnyčia paskelbė šventuoju.