Avakumas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Avakumas (rus. Аввакум; Avakumas Petrovičius, protopopas Avakumas; 1620 m. – 1682 m.) – rusų religinis veikėjas ir rašytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tiksli gimimo data nežinoma. Manoma, kad gimė 1620 m. ar 1621 m. Grigorovo kaime, centrinėje Žemutinio Naugardo srities dalyje. Kilęs iš žemesniųjų dvarininkų tarpo. Provincijoje tapęs šventiku, nesugyveno su vietos valdžia ir žmonėmis, nuolat su jais kivirčijosi ir buvo mušamas. Iš ten pabėgo į Maskvą, kur suartėjo su aukštesniąja dvasininkija ir caro aplinka. 1653 m., kai patriarchas Nikonas pradėjo pertvarkyti rusų maldų knygas ir bažnytines apeigas, Avakumas, sekdamas graikų pavyzdžiu, stojo griežčiausion opozicijon prieš vykdytas reformas ir tapo sentikių vadovu. Avakumo nuomone, reformos siejo stačiatikius su katalikybe. Patriarchas Nikonas su visa opozicija, ypač su Avakumu, elgėsi žiauriai, tačiau taip tik sustiprino opozicinį judėjimą. Avakumas buvo ištremtas į Tobolską, Daūriją (Užbaikalė), Mezenę, Pustozerską.
Tremtyje Avakumas toliau skelbė savo idėjas, pasisakė prieš Nikoną ir carą Aleksejų Michailovičių, kuris esą pasidavęs Nikono įtakai. Parašė pirmąjį rusų literatūroje autobiografinį kūrinį „Protopopo Avakumo gyvenimas“[1].
1682 m. Avakumas dėl savo tikėjimo buvo sudegintas ant laužo. 1916 m. sentikių bažnyčia paskelbė šventuoju.