Australų aviganis
Australų aviganis, dažnai vadinamas "Ausiu", yra vidutinio dydžio šuo, kurio veislė, nepaisant pavadinimo, buvo išvesta JAV XIX a.[1][2][3][4] Veislės populiarumas kilo palaipsniui ir pasiekė piką po I Pasaulinio karo. Plačiajai visuomenei jie buvo pažįstami iš rodeo bei žirgų šou, taip pat iš Disney televizijos filmų.
Ausiai vertinami dėl savo paklusnumo, įvairiapusiškumo ir gebėjimo greitai mokytis. Be naudojimo darbui ganyklose, ši veislė taip pat pelnė pripažinimą ir paieškos bei gelbėjimo šunų, šunų - gidų ir terapijos šunų funkcijas. Kaip ir kitos darbinės veislės, Australų aviganiai yra energingi ir judrūs, tad juos visada reikia užimti vienokia ar kitokia veikla. Jie nepakeičiami tokiose šunų sporto rūšyse kaip estafetės ir frisbis.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai tvirti ir raumeningi vidutinio dydžio šunys. Ūgis siekia 51–58 cm (patinų) arba 46–53 cm (patelių). Paprastai jie sveria 19–29 kg, priklausomai nuo lyties ir sudėjimo.
Spalva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Australų aviganių spalva gali būti juoda, ruda (angl. vadinama red), mėlyno marmuro (blue merle) ir rudo marmuro (red merle). [5] Ant kailio gali būti įvairių kombinacijų baltų ir vario spalvos kailio plotų, dažniausiai galvos, krūtinės, kojų srityse. Juodi ar rudi su baltais ir vario spalvos plotais ausiai vadinamas trispalviais (tricolor arba tri), o tik su baltos spalvos plotais - dvispalviu (bicolor arba bi).
Šios skirtingos spalvų variacijos atsiranda dėl skirtingų spalvų alelių tarpusavio santykio. Alelis gali būti juodas (B) dominuojantis arba rudas (b) recesyvinis, marmurinis (M) dominuojantis arba ne marmurinis (m) recesyvinis. Šių alelių kombinacijos ir nulemia visas skirtingas kailio spalvas. [6]
Marmuro alelis nulemia margai raštuotą kailį, kuris yra bene labiausiai asocijuojamas su šia veisle. Marmuriniai šunys turi (Mm) alelius. Kadangi marmuro alelis yra dominuojantis, veisiant du marmurinius šunis, statistiškai 25 proc. palikuonių turės du (MM) alelius. Tai atsispindi mažai pigmentuotu baltu kailiu, skaidriomis akimis, aklumu ir/arba kurtumu. Dėl šios priežasties daugelyje šalių yra nerekomenduojama ir netgi draudžiama veisti du marmurinio kailio šunis. [7]
Visi juodi ir mėlyno marmuro šunys turi juodas nosis, taip pat juodus apvadus aplink akis ir lūpas. Visi rudi ir rudo marmuro šunys turi kepenų spalvos nosis, apvadus aplink akis ir lūpas.
Australų aviganių akys, kaip ir kailis, taip pat gali būti įvairių spalvų. Jos gali būti rudų atspalvių arba mėlynos, taip pat akys gali būti skirtingų spalvų ir netgi ta pati akis gali būti dviejų spalvų. Bet kokia akių spalva ir kombinacija yra priimtina pagal veislės standartą. Svarbiausia, kad akys būtų sveikos.
Uodega[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis Australų aviganių gimsta su natūraliai trumpa uodega (NBT). Tuo tarpu kiti gimsta su pilnomis ilgomis uodegomis, ar natūraliai pusės ilgio uodegomis. Seniau tik gimusiems šuniukams ilgos uodegos būdavo nukerpamos. Dabar tokia praktika daugelyje valstybių yra draudžiama.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Australų aviganis yra energingas šuo, kuriam reikia daug užsiėmimų bei dėmesio, nors pasitaiko ir ramesnio būdo šunų. Ausiai mėgsta dirbti - tiek mokytis bei praktikuoti triukus, tiek užsiiminėti judrumo sportu, tiek išreikšti save bet kurioje kitoje fizinėje ir protinėje veikloje. [8]
Ausiai gali demonstuoti ir sargumą. Jie yra geri, mylintys ir atsidavę tiems, kuriuos pažįsta. Jie yra be galo ištikimi savo šeimininkams ir atsilygina gerumu, jeigu su jais yra tinkamai elgiamasi. Nors jie yra išveisti kaip darbiniai sarginiai fermų šunys ir turi polinkį loti, dažniausiai jie nėra linkę loti be perstojo ar be priežasties.
Ausiai yra protingi, greitai besimokantys ir mėgstantys žaisti. Tai reiškia, kad atstumtas, niekuo neužimtas Australas gali išrasti savo žaidimus ir užsiėmimus, kurie užimtam šeimininkui gali atrodyti kaip hiperaktyvumas. Australų aviganiai žinomi kaip artimi žmogaus kompanionai, nes jie nori praleisti daug laiko su savo šeimininkais, su kuriais sukuria itin tvirtą ryšį. [8]
Australų aviganiai gali tapti destruktyviais šunimis, jeigų jų energija nėra nukreipta teigiama linkme. Ausiams reikia bent 2-3 valandų per dieną aktyvaus žaidimo, darbo ar judesio. Jiems reikalinga aplinka, kuri gali suteikti galimybę lakstyti laisvai. Fermose tai yra natūralu, na o miesto aplinkoje reikalinga susirasti šunims draugišką parką ar kitą panašią aplinką.
Sveikata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra keletas problemų, kuriomis pasižymi Australų aviganiai - tai akių ligos. Ausiams taip pat galima ir epilepsija.
Gyvenimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Australų aviganiai pasižymi itin ilga gyvenimo trukme, kas nėra būdinga tokio dydžio šunims.
Vidutinė panašaus dydžio šunų gyvenimo trukmė yra 11-13 metų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veislės pavadinimas neturi nieko bendra su Australijos žemynu. Nepaisant, kad šios veislės šunys vadinami Australų aviganiais, jų kilmės šalis JAV. XVIII a pabaigoje - XIX a pradžioje šiandieninių Australų aviganių pradininkai, atvažiavo į JAV kaip aviganiai, kurie galėjo ganyti dideles avių bandas, importuojamas iš Australijos. Iš pradžių šie šunys buvo veisiami avims ganyti nepastovaus klimato Kalifornijos žemėse, bet jie puikiai tinka ir gyvenimui šeimoje bei tarnybinio šuns darbui. Šie daug dirbantys, vidutinio dydžio šunys padarė gerą įspūdį amerikiečių rančų savininkams ir fermeriams. Tolimesnis veisimas buvo atliekamas gerinant šunų darbines savybes, todėl jie buvo kryžminami su kitų veislių aviganiais, jų gyslomis teka borderkolių, kolių ir kitų aviganių kraujas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Josh Dean. „The Australian Shepherd is from: A) Australia, B) England, C) Spain, D) None of the Above“.
- ↑ United States Australian Shepherd Association. „About Aussies“.
- ↑ „Vanished Trials and Faded Memories of Australian Shepherd History“. American Kennel Club. 2007. Nuoroda tikrinta April 3, 2011.
- ↑ „The History of Australian Shepherds Chapter II: Timeline: Breed Development From Obscurity Into Mainstream Popularity“. November 2008. Nuoroda tikrinta April 3, 2011.
- ↑ "Get to Know the Australian Shepherd", 'The American Kennel Club', retrieved 19 May 2014
- ↑ Coile, D. Caroline (1999). „History of the Australian Shepherd“. Australian Shepherds. Barron's. pp. 5–7.
- ↑ „White-linked Deafness in Australian Shepherds“. Australian Shepherd Club of America, Inc. 1998. Nuoroda tikrinta April 3, 2011.
- ↑ 8,0 8,1 „Is the Australian Shepherd Right for you?“. Australian Shepherd Club of America, Inc. Nuoroda tikrinta April 3, 2011.