Augusto Roa Bastos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Augusto Roa Bastos
Escritor Augusto R. Bastos.jpg
Visas vardas Augusto Roa Bastos
Gimė 1917 m. birželio 13 d.
Asunsjonas, Paragvajus
Mirė 2005 m. balandžio 26 d. (87 metai)
Asunsjonas
Veikla rašytojas, žurnalistas
Commons-logo.svg Vikiteka Augusto Roa Bastos

Augustas Roa Bastosas (isp. Augusto Roa Bastos; 1917 m. birželio 13 d. Asunsjone – 2005 m. balandžio 26 d. ten pat) – Paragvajaus rašytojas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystę praleido Iturbėje – nedidelėje gyvenvietėje, kur vyravo gvaranių kultūra.[2] Paskui tėvai jį išsiuntė gyventi pas dėdę, iškilų katalikų dvasininką, į šalies sostinę Asunsjoną. Dėdė turėjo sukaupęs biblioteką, būtent čia A. R. Bastosas susipažino su pasaulinės literatūros klasika.[3]

1934 m. Paragvajaus–Bolivijos karo dalyvis, fronte dirbo sanitaru.[1] Karo kvailybė, sukeltos kančios vėliau atsispindėjo A. R. Bastoso darbuose.[3]

XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose daugiausia vertėsi žurnalistika, rašė Asunsjono dienraščiui „El País“. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kaip šio dienraščio korespondentas, nuvyko į Europą,[3] 1944 m. dirbo žurnalistu Jungtinėje Karalystėje.[1] Ėmė interviu iš Šarlio de Golio.[3] Į gimtąją šalį grįžo 1946 m., skelbė straipsnius, kuriuose reiškė kritiką Paragvajų tuo metu valdžiusiai karinei diktatoriškai vyriausybei,[1] prisidėjo prie tų, kurie siekė, kad 1947 m. įvyktų perversmas, modernizuosiantis šalį. Bandymui nepavykus, valdžia atiteko generolui A. Stresneriui.[3] Dėl to A. R. Bastosas turėjo šalį palikti ir persikėlė į kaimyninę Argentiną, 1947–1970 m. gyveno jos sostinėje Buenos Airėse.[1] 1976 m. Argentinoje valdžią perėmė karinė chunta, A. R. Bastoso romanas įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą. Dėl to rašytojas išvyko į Prancūziją,[3] kur gyveno 1976–1989 m., dėstė ispanų literatūrą Tulūzos universitete[1], tapo profesoriumi. 1980 m. trečiąkart vedė.[3] 1982 m. neteko Paragvajaus pilietybės. Tam tikrą laiko tarpą praleido Ispanijoje, 1983 m. gavo šios šalies pilietybę.[1]

Į Paragvajų grįžo, 1989 m. nuvertus ilgametį diktatorių A. Stresnerį.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. R. Bastosas laikomas magiškojo realizmo atstovu. Rašytojo kūriniuose aprašoma liaudies, indėnų gvaranių gyvenimas, įvairūs diktatorių režimai, istoriniai dalykai persipina su mitologija.[1] Romane „Žmogaus sūnus“, apimančiame 100 Paragvajaus istorijos metų, A. R. Bastosas rėmėsi karo su Bolivija patirtimi.[2] Romaną „Aš, Viešpats“ rašė septynetą ar daugiau metų. Šiame kūrinyje, laikomame rašytojo šedevru, nagrinėjama XIX a. Paragvajų valdžiusio diktatoriaus Gasparo Rodrigeso de Fransijos karjera.[3] A. R. Bastosas taip pat parašė scenarijų filmams.[2]

1989 m. apdovanotas Servanteso premija.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Aušros lakštingala ir kitos eilės“ (1942 m.),
  • „Perkūnas trenkia į lapus“ (1953 m.),
  • „Laisva žemė“ (1966 m.),
  • „Skerdynės“ (1969 m.),
  • „Sudegęs miškas“ (1972 m.),
  • „Žaidimai“ (1979 m.),
  • „Ponia Siui“ (1996 m.),
  • Žmogaus sūnus“ (1960 m.),
  • Aš, Viešpats“ (1974 m.),
  • „Prokuroras“ (1993 m.).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 1,9 Bronius Dovydaitis. Augusto Roa Bastos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.
  2. 2,0 2,1 2,2 Augusto Roa Bastos. Biografía. Instituto Cervantes. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Augusto Roa Bastos. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.