Augustas Baldžius
Augustas Baldžius | |
---|---|
Gimė | 1883 m. lapkričio 18 d. prie Rusnės |
Mirė | 1952 m. gegužės 12 d. (68 metai) Zegebergas, Šlėzvigas-Holšteinas, Vokietija |
Veikla | Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas. |
Augustas Baldžius (1883 m. lapkričio 18 d. prie Rusnės – 1952 m. gegužės 12 d. Zegebergas, Šlėzvigas-Holšteinas, Vokietija) – Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suvokietėjęs lietuvininkas. Klaipėdos krašto (KK) žemės ūkio partijos (vok. Memellandische Landwirtschaftspartei) įkurtos 1925 m. centro valdybos narys. Nelegalių Klaipėdoje įkurtų Ūkio banko (Landschaftsbank,1923 m.), fiktyvios Klaipėdos kredito bendrovės (Kreditverband Memellandischer Grundbesitzer, 1925 m.), Tilžėje 1927 m. įkurtos kredito bendrovės „Agraria Kreditgeselschaft“ vienas vadovų. Per jas iš Vokietijos gaunamomis lėšomis rėmė vokiečių revanšistines partijas. 1926 m. E. Simonaičio vadovaujamos Direktorijos narys. 1934–1935 m. su kitais Klaipėdos krašto profašistais Lietuvos valdžios buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vokietijai reikalaujant 1938 m. byla nutraukta. 1935 m. lapkričio mėn. – 1939 m. sausio mėn. Direktorijos pirmininkas. Nacių spaudžiamas vykdė provokišką politiką – atšaukė KK gubernatoriaus J. Navako, M. Reisgio ir J. Brūvelaičio lietuvių direktorijų tariamai neteisėtus veiksmus – administracinius pertvarkymus, viešų užrašų vien lietuvių kalba vartojimą, t. p. į tarnybą grąžino be teismo sprendimo atleistus nacių partijos padalinių narius. Pagrįstai grąžino į liaudies mokyklas 1923 m. nuostatus, kuriais remiantis mokinių dėstomoji kalba nustatoma pagal jų namuose vartojamą gimtąją kalbą, o ne pagal pavardes. Jo politika prisidėjo prie Lietuvos Respublikos suvereniteto silpninimo krašte, vyriausybės ir valstybinių įstaigų izoliavimo nuo autonominio Klaipėdos krašto reikalų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Matulevičius. Augustas Baldžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 493 psl.