Audros patvanka

Audros patvanka arba audros bangos patvanka – pakrantės potvynis arba į cunamį panašus reiškinys, kurio metu kyla vandens lygis. Kilimą dažniausiai sukelia žemo slėgio oro sistemos, tokios kaip ciklonai. Matuojant patvankos aukštį įskaičiuojamas tik vandens lygio pakilimas palyginus su įprastu potvynių ir atoslūgių lygiu, nepriskaičiuojant bangų.

Lemiamas meteorologinis veiksnys, sukeliantis audros patvanką, yra didelio greičio vėjas, kuris ilgai bangai įsibėgėjus stumia vandenį link pakrantės.^[1] Kiti veiksniai, turintys įtakos audros bangos stiprumui, yra vandens telkinio seklumas ir orientacija audros kelyje, potvynių ir atoslūgių laikas ir dėl audros nukritęs atmosferos slėgis. Klimato kaita gali padidinti audros patvankų dažnumą ar mastą.^[2]

Ekstremaliems orams intensyvėjant ir jūros lygiui kylant dėl klimato kaitos, audros patvankos gali sukelti didesnę riziką pakrančių gyventojams.^[3] Bendruomenės ir vyriausybės gali prisitaikyti statydamos kietąją infrastruktūrą, pvz., barjerus patvankoms, ir minkštąją infrastruktūrą, pvz., pakrantės kopas ar mangroves, gerindamos pakrančių statybos sistemą ir kurdamos socialines strategijas, pvz., išankstinio perspėjimo, švietimo ir evakuacijos planus.^[3]

Keli veiksniai gali sąlygoti potvynių lygių pokytį audrų metu^[4]:

vėjo greitis;
atmosferos slėgis (slėgiui nukritus 10 milibarų (hPa) vandens lygis pakyla 10 mm);
Žemės sukimasis (Koriolio efektas);
bangos;
krituliai (ypač estuarijose);
jūros gylis ir topografija;
audros dydis

Mirtingiausia užfiksuota audros patvanka buvo sukelta ciklono Bholos 1970 m. Ciklonas nusinešė beveik 500 000 žmonių gyvybių Bengalijos įlankos srityje. Žemai esanti Bengalijos įlankos pakrantė yra ypač pažeidžiama atogrąžų ciklonų sukeliamų patvankų. Didžiausią audros bangą XXI a. sukėlė ciklonas Nargis, 2008 m. gegužę Mianmare pražudęs daugiau nei 138 000 žmonių.^[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Yin, Jianjun, et al. "Response of Storm-Related Extreme Sea Level along the US Atlantic Coast to Combined Weather and Climate Forcing. " Journal of Climate 33.9 (2020): 3745–3769.
↑ Garner, AJ (2017). „Impact of climate change on New York City's coastal flood hazard: Increasing flood heights from the preindustrial to 2300 CE“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 114 (45): 11861–11866. Bibcode:2017PNAS..11411861G. doi:10.1073/pnas.1703568114. PMC 5692530. PMID 29078274.
↑ ^3,0 ^3,1 Collins, M.; Sutherland, M.; Bouwer, L.; Cheong, S.-M.; et al. (2019). „Chapter 6: Extremes, Abrupt Changes and Managing Risks“ (PDF). IPCC SROCC 2019. pp. 589–655.
↑ Harris 1963, „Characteristics of the Hurricane Storm Surge“ Archyvuota kopija 2013-05-16 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Solar System Exploration: Science & Technology: Science Features: Remembering Katrina – Learning and Predicting the Future“. Solarsystem.nasa.gov. Suarchyvuotas originalas 2012-09-28. Nuoroda tikrinta 2012-03-20.

[1] Yin, Jianjun, et al. "Response of Storm-Related Extreme Sea Level along the US Atlantic Coast to Combined Weather and Climate Forcing. " Journal of Climate 33.9 (2020): 3745–3769.

[2] Garner, AJ (2017). „Impact of climate change on New York City's coastal flood hazard: Increasing flood heights from the preindustrial to 2300 CE“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 114 (45): 11861–11866. Bibcode:2017PNAS..11411861G. doi:10.1073/pnas.1703568114. PMC 5692530. PMID 29078274.

[IPXCC-3] 3,0 ^3,1 Collins, M.; Sutherland, M.; Bouwer, L.; Cheong, S.-M.; et al. (2019). „Chapter 6: Extremes, Abrupt Changes and Managing Risks“ (PDF). IPCC SROCC 2019. pp. 589–655.

[4] Harris 1963, „Characteristics of the Hurricane Storm Surge“ Archyvuota kopija 2013-05-16 iš Wayback Machine projekto.

[NASA-5] „Solar System Exploration: Science & Technology: Science Features: Remembering Katrina – Learning and Predicting the Future“. Solarsystem.nasa.gov. Suarchyvuotas originalas 2012-09-28. Nuoroda tikrinta 2012-03-20.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]