Atviras proxy serveris
 |
Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
 |
Šis straipsnis turi gramatikos, rašybos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Kruopščiai peržiūrėkite ir taisykite tekstą. Laikykitės enciklopedinio stiliaus. Ištaisę pastebėtas klaidas, pašalinkite šį pranešimą. |
Atviras proxy serveris – proxy serverio tipas, kurį gali pasiekti bet kuris interneto vartotojas.
Privalumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anoniminis atviras proxy serveris gali padėti vartotojams paslėpti savo IP adresą nuo žiniatinklio serverių, kadangi serveriai mato, jog užklausa atkeliavo iš proxy IP adreso. Tai apsunkina interneto vartotojo tapatybės atskleidimą ir padeda išsaugoti privatumą naršant internete ar naudojant kitas interneto paslaugas. Yra tikimybė, jog proxy gali neužtikrinti tikro anonimiškumo ir interneto saugumo, nes svetainių operatoriai gali naudoti skriptus, kad nustatytų tikrąjį naršyklės IP adresą, o atviras proxy serveris gali saugoti įrašų istorija. Atvirieji proxy serveriai taip pat neapsaugo nuo sekimo slapukų ir pirštų atspaudų technologijų, skirtų atpažinti vartotojus. [1]
Trūkumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuteris gali veikti kaip atvirasis proxy (tarpinis) serveris, kompiuterio savininkui to nežinant. Taip gali nutikti dėl netinkamos proxy (tarpinio) serverio programinės įrangos, veikiančios kompiuteryje, konfigūracijos arba dėl užsikrėtimo kenkėjiška programine įranga (virusais, Trojos arkliais ar kirmėlėmis), sukurtomis šiam tikslui. [2]
Atvirų proxy sąrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Internete egzistuoja tinklalapiai kaip iptotal.io[3], kuriuose galima rasti atvirų proxy sąrašus, bet šie sąrašai yra nebaigtiniai ir neretai juose esantys proxy neveikia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ O'sullivan, Fergus. „VPN Myths Debunked: What VPNs Can and Cannot Do“. How-To Geek. Nuoroda tikrinta 2022-01-16.
- ↑ „Accidental spamming, zombies and spoofing“. Australian Communications and Media Authority. Suarchyvuotas originalas 2015-12-25. Nuoroda tikrinta 2015-12-08.
- ↑ „Free proxy list“. Suarchyvuotas originalas 2023-03-30. Nuoroda tikrinta 2023-03-30.