Athrpa
Athrpa – likimo deivė etruskų mitologijoje; atitinka graikų Atropę, vieną iš trijų likimo deivių moirų.[1][2]
Perudžoje aptiktas ankstyvojo helenistinio stiliaus bronzinis etruskų veidrodis (datuojamas ~320 m. pr. m. e.), kur ši deivė vaizduojama besiruošianti įkalti vinį – nepermaldaujamo likimo simbolį.[3][1] Athrpa pavaizduota nuoga, ant jos nugaros – sparnai, vinį deivė laiko kairėje rankoje, o plaktuką – dešinėje.[1][4] Iš viso pavaizduotos penkios figūros, visų jų vardai perimti iš graikų, tačiau pati scena graikų mene nėra vaizduojama.[4] Athrpai iš dešinės sėdi Meleagras ir Atalanta, o iš kairės – Turan ir Atunis (Adonis). Pasak mitų, abi poras išskyrusi ankstyva mirtis. Pavaizduota ir šerno galva (Adonį užmušė šernas, o Atalanta ir Meleagras susitiko Kalidono šerno medžioklėje).[5]
Vinies kalimo motyvas būdingas tik etruskams, graikai Atropės taip nevaizdavo. Volsinijuose, deivės Nortijos šventykloje, vykdavo vinies kalimo ceremonija, aprašyta romėnų istoriko Livijaus.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 194.
- ↑ 2,0 2,1 Nancy Thomson de Grummond. Etruscan Myth, Sacred History, and Legend. Philadelphia, PA: University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology, 2006, p. 96.
- ↑ Simon K.F. Stoddart. Historical Dictionary of the Etruscans, Scarecrow Press, 2009, p. 20.
- ↑ 4,0 4,1 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 22, 53.
- ↑ Jean MacIntosh Turfa. The Etruscan World, Routledge, 2014, p. 506.