Atabegas
Atabegas, Atabekas arba Atabėjus – tiurkiškas titulas, reiškiantis vietininką, bent nominaliai pavaldų sultonui, kurio valdžia yra paveldima. Jis buvo naudojamas Seldžiukų imperijoje ir aplinkinėse teritorijose, ypač XII–XIII a.[1]
Žodis kildinamas iš tiurkiško ata („tėvas“, „protėvis“) ir beg / bey („valdovas, kunigaikštis“). Kartais atabegais tapdavo regentai valdant mažamečiui Seldžiukų kilmės emyrui, kurie pasinaudodami proga perimdavo valdžią. Neretai jie įsigalėdavo didžiulėse teritorijose ir tapdavo nepriklausomi nuo centrinės valdžios.
Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Maraghos atabegai (Ahmadiliai)
- Azerbaidžano atabegai (Eldegizidai), dar vadinami Atabeg-e Azam („Didžiaisiais atabegais“)
- Farso atabegai (Salguridai)
- Luristano atabegai (Hazaraspidai)
- Mažojo Luristano atabegai (Choršidi)
- Jazdo atabegai (Kakujidai)
- Mosulo atabegai (Zangidai)
- Samcchės atabegai (Džakeliai)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Seljūks“. Encyclopædia Britannica. Vol. 24 (11th ed.). Cambridge University Press. p. 609.