Pereiti prie turinio

Astrafobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaibo išlydis danguje (kartu su jį lydinčiu griaustiniu) gali išgąsdinti žmogų.

Astrafobija (iš sen. gr. ἀστραπή – 'žaibas' ir sen. gr. φόβος – 'baimė') arba trontofobija – liguista griaustinio ir žaibo baimė, specifinės fobijos tipas.

Žmogus su astrafobija dažnai bus sunerimęs per perkūniją, netgi tada, kai pats supranta, kad pavojus minimalus. Kai kurie simptomai pasireiškia kartu, kaip ir kitų fobijų, pvz., drebulys, verkimas, prakaitavimas, panikos priepuoliai, staigus noras naudotis vonia, pykinimas, baimės jausmas, ir greitas širdies plakimas, tačiau astrafobijai būdingos ir specifinės reakcijos. Daugelis žmonių, kuriems būdinga astrafobija, ieškosi pastogės nuo audros.[1] Jie gali slėptis po lova, apklotu, spintoje, rūsyje arba kitose vietose, kur jaustųsi esą saugūs. Jų pastangos dažniausiai yra sumažinti griaustinio garsą: žmogus gali užsidengti ausis ir užsidaryti langus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Johnson, Trevor "Fear of Thunder – Dealing With Astraphobia. " Fear of Thunder- Dealing with Astraphobia. 30 Jan. 2009. EzineArticles.com. 14 Oct 2009