Astrafobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žaibo išlydis danguje (kartu su jį lydinčiu griaustiniu) gali išgąsdinti žmogų.

Astrafobija (angl. astraphobia), arba trontofobija – yra liguista griaustinio ir žaibo baimė, specifinės baimės tipas. Ši fobija yra pagydoma tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Terminas astrafobija kilęs iš graikiškų žodžių ἀστραπή (žaibas) ir φόβος (baimė).

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogus su astrafobija dažnai bus sunerimęs per perkūniją, netgi tada, kai jis pats supranta, kad pavojus yra minimalus. Kai kurie simptomai atsiranda kartu, kaip ir iš kitų fobijų, kaip drebulys, verkimas, prakaitavimas, panikos priepuoliai, staigus noras naudotis vonia, pykinimas, baimės jausmas, ir greitas širdies plakimas, tačiau astrafobija turi ir unikalių reakcijų. Daugelis žmonių, kurie turi astrafobiją, ieškosi pastogės nuo audros.[1] Jie gali slėptis po lova, apklotu, spintoje, rūsyje arba kitose vietose, kur jaustųsi esą saugūs. Jų pastangos dažniausiai yra sumažinti griaustinio garsą: žmogus gali užsidengti ausis ir užsidaryti langus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Johnson, Trevor "Fear of Thunder – Dealing With Astraphobia. " Fear of Thunder- Dealing with Astraphobia. 30 Jan. 2009. EzineArticles.com. 14 Oct 2009