Astlanas
Astlanas (nah. Aztlān – „garnių šalis“) – mitinė actekų protėvynė, kuri mituose apibūdinama kaip sala didelio ežero viduryje.[1] Esama ir kitokių apibūdinimų. Pasak Obeno kodekso, actekai kentę tironiško valdančiojo sluoksnio (Azteca Chicomoztoca) priespaudą. Vedami žynio, actekai pasprukę, o pakeliui dievas Uicilopočtlis paliepęs jiems save vadinti ne actekais, o mešikais.[2][3] Teigiama, kad mitas apie Astlaną susiklostė, actekams sukūrus savo valstybę. Kaip ir kiti nahua, savo protėvyne actekai iš pradžių laikė Čikomostoką. Tai buvusi šalis į šiaurės vakarus nuo Meksiko slėnio.[1]
Domininkono Diego Durán (apie 1537–1588), parašiusio actekų istorijos metraštį, teigimu, actekų imperatorius Montesuma I surinkęs karius ir išmintingus vyrus ekspedicijai surasti Astlaną. Anot D. Durán, ekspedicijai pavykę rasti vietą, pasižymėjusią specifiniais Astlano bruožais. Kadangi D. Duran pasakojimai buvo parašyti tuoj po Tenočtitlano užkariavimo ir tuomet, kai Amerikos žemynas dar nebuvo tiksliai kartografuotas, D. Durán tikslios vietos nurodyti negalėjo.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Мифы народов мира. Астлан , Р. В. Кинжалов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Prescott, William H. (1892). History Of The Conquest Of Mexico, and a Preliminary View of the Aztec Civilization (Transcription). 1. Philadelphia: J. B. Lippicott. pp. 3–133. Suarchyvuotas originalas 2014-10-18. Nuoroda tikrinta 2016-01-24 – via Sam Houston State University.
- ↑ „Should We Call the Aztec Empire the Mexica Empire?“. Suarchyvuotas originalas 2016-12-11. Nuoroda tikrinta 2016-01-24.
- ↑ Manuel Aguilar-Moreno Handbook to Life in the Aztec World. p. 29.