Uždusimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Uždusimas, arba asfiksija (lot. asphyxia) – tokia fiziologinė būklė, kai dėl kliūties kvėpavimo takuose ir sutrikus oro patekimui į plaučius, iškyla grėsmė gyvybei. Uždusimo priežastys gali būti staigus kaklo užveržimas kilpa (smaugimas), svetimkūnio patekimas, balso stygų spazmai, taip pat krūtinės ląstos, ypač plaučių, užspaudimas griūvant pastatui, transporto priemonei, per avariją. Uždusimo metu pažeidžiami kvėpavimo takai, atsiranda kliūtis orui patekti į plaučius ir toliau į kraują, organizmui pradeda trūkti deguonies.
Uždusimo priežastimi gali būti ir kvėpavimo bei kraujo apytakos reguliavmo centrų sutrikimas pailgosiose smegenyse. Taip uždūstama apsinuodijus, išsiliejus kraujui į smegenis. Žmogus gali uždusti ir nuo užkritusio liežuvio arba įkvėpęs vėmalų į plaučius.
Ištikus uždusimui nedelsiant reikia nustatyti priežastį ir ją šalinti. Pasikorusį reikia išimti iš kilpos, užkritus liežuviui arba esant sąmonės netekimui, guldyti tokioje padėtyje, kad prieitų grynas oras, imtis kitų gaivinimo priemonių.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]