Plaučių alveolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Plaučių alveolės.
Alveolar sacs – alveolių pūslelės, alveolar duct – alveolių kanalas, mucous gland – gleivinė liaukutė, mucosal lining – gleivinė, capillary beds – kapiliarų rezginys, pulmonary vein – plaučių venulė (ja teka arterinis kraujas), pulmonary artery – plaučių arteriolė (ja teka veninis kraujas), alveoli – alveolės.

Plaučių alveolės (lot. alveoli pulmonales) arba tiesiog alveolės – smulkiausios pūslelės, esančios plaučio bronchiolės gale. Jų skersmuo 0,1-0,2 mm. Alveolės glaudžiai susijusios su plaučių kapiliarine sistema. Per alveoles, kurių yra apie 300 mln., vyksta dujų apykaita. Jos yra plonomis sienelėmis, kad lengviau praeitų dujos, drėgnu vidumi, gausiai apraizgytos kapiliarų. Veninis kraujas kapiliaruose virsta arteriniu.

Plaučiuose alveolės suformuoja kekes, kurios primena vynuoges. Sudarytos iš alveolės kanalo (kartais vadinamų alveolių poromis) ir plonos sienelės, apraizgytos kapiliarų (net 70% alveolių paviršiaus), per kurią vyksta dujų apykaita. Anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas iš viso organizmo, nešamas į alveolių kraujagysles kur difuzijos būdu pašalinamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis.

Alveolių skersmuo 0,1-0,2 mm, plaučiuose jų yra apie 500–700 mln., o bendras užimamas paviršiaus plotas- 75 m2 Alveolės sudarytos iš epitelinio sluoksnio apsupto kapiliarais. Tarp kai kurių alveolių kartais atsiranda mažos poros, vadinamos Kohno poromis. Alveolių membrana sudaryta ir kalogeno ir tampraus pluošto. Šis pluoštas leidžia alveolėms išsiplūsti, kai oras įkvėpiamas, bei susitraukti iškvėpimo metu.


Plaučių alveolės.
Alveolėse vyksta dujų apykaita. Anglies dioksidas pašalinamas iš kraujo ir atiduodamas alveolėms, o deguonis difuzijos būdu pereina į kraują.

Kvėpavimo sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Mūsų organizmui yra būtinas deguonis. Tačiau, kad tą deguonį pasisavintume, jis turi patekti į plaučius ir kraujo sistemą. Tai galiausiai įvyksta alveolėse. Tam, kad deguonies procesą suprastume, turime apžvelgti pagrindines kvėpavimo sistemos dalis.

Deguonis patenka per nosies ertmę į trachėją. Vėliau trachėja išsišakoja į dvi pagrindines atšakas, vadinamas bronchais, kurios veda į plaučius (pav.2). Dar toliau bronchai šakojasi į bronchioles- mažas atšakėles ir susijungia su alveolių kanalėliais (poromis). Kai kurios broncheolės lieka nesusijungusios ir tampa kvėpavimo bronchiolės. Plaučius sudaro šimtai milijonų susijungusių alveolių ir kvėpavimo bronchiolių.

Tam, kad deguonis pasiektų plaučius, mūsų organizmas kvėpavimo metu sukuria žemesnį slėgį nei yra aplinkoje. Taip deguonis savaime plūsta į plaučius ir užpildo alveolių ertmes.

Histologija[taisyti | redaguoti kodą]

Skiriami trys pagrindiniai ląstelių tipai alveolių sienelėse (pneumocitai):

  • Pirmasis tipas- žvyninė alveolinė ląstelė, kuri formuoja alveolės sienelę.
  • Antrasis tipas- didžioji alveolinė ląstelė, kuri sudrėkina (išskiria surfaktantą) alveolių sieneles tam, kad sumažintų alveolių trintį ir neleistų joms suplyšti.
  • Makrofagai- ląstelės, žudančios su oru patekusius svetimkūnius (pvz.: bakterijas).

Alveolių epitelinės ląstelės išskiria paviršinio aktyvumo medžiagas (surfaktantą), kurios mažina alveoles drėkinančio vandens paviršiaus įtemptį ir neleidžia alveolėms subliukšti. Alveolių vidiniame paviršiuje šliaužioja makrofagai, kurie fagocituoja į alveoles patekusius mikroorganizmus bei dulkes.

Ligos[taisyti | redaguoti kodą]

  • ARDS- ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas
  • IRDS- naujagymių kvėpavimo sutrikimo sindromas
  • Astma
  • Chroninis bronchitas
  • Plaučių vėžys
  • Plaučių uždegimas


Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Autorių kolektyvas. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2015. – 13 p. ISBN 978-9955-884-80-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]