Artūro sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Artūro sala
Arturo's Island (film).jpg
PavadinimasL'isola di Arturo
Kilmės šalisFlag of Italy.svg Italija
RežisieriusDamiano Damiani
Scenaristas (-ai)Damiano Damiani
Ugo Liberatore
Elsa Morante
Enrico Ribulsi
Cesare Zavattini
Metai1962
Žanrasdrama
Trukmė90 min.
Kalbaitalų
IMDb įrašas

Artūro sala (it. L'isola di Arturo ) – 1962 m. režisieriaus Damiano Damiani sukurta drama, pelniusi San Sebastiano kino festivalio pagrindinį prizą.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Vanni De Maigret – Artūras
  • Key Meersman – Nunciata
  • Reginald Kernan – Vilhelmas
  • Gabriella Giorgelli – Tereza

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Artūras ir Nunciata

Artūro tėvas Vilhelmas nuolatos išvykęs, keliauja po svetimus kraštus ir tik retsykiais pasirodo saloje, kurioje, netoli kalėjimo, ant jūros kranto gyvena jo paauglys sūnus. Jo motina mirė gimdydama, o legenda byloja, kad jų namą saugo vaiduoklis, negalintis pakęsti moterų.

Tėvas sūnui yra didelis autoritetas, tačiau kartą po vienos kelionės šis grįžta su nauja žmona Nunciata, tik keletu metų vyresne už Artūrą. Pradžioje santykiai tarp jos ir Artūro klostosi įtempti, tačiau, matydamas, kad tėvas nedemonstruoja naujajai žmonai didelės pagarbos, ima jausti jai gailestį.

Netrukus Vilhelmas vėl išvyksta ir Artūras su besilaukiančia Nunciata lieka vieni. Pamažu Artūras ima jausti potraukį savo pamotei, tačiau ši atsisako atsakyti į jo jausmus, nors ima pavyduliauti, kai jį suvedžioja kaimynystėje gyvenanti Tereza.

Nunciata pagimdo sūnų, tačiau po pusmečio grįžęs Vilhelmas atrodo pasikeitęs ir nedemonstruoja jokių jausmų nei žmonai, nei vaikams. Pradėjęs sekti tėvą, Artūras ima įtarti, kad šis turi daug paslapčių ir kitą, slaptą gyvenimą.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]