Arklidė

Arklidžių viduje: praėjimas tarp gardų eilių

Atviros arklidės kumelėms

Raudondvario dvaro arklidžių fragmentas, Kauno raj.

Arklidė – arkliams laikyti skirtas tvartas. Statinio išplanavimas dažniausiai 2 eilių, su vieniniais ar grupiniais gardais, išdėstytais išilgai pastato, sujungtais bendru arklių priežiūros ir evakuaciniu taku. Ties kiekvienu gardu būna įrengtas langas ir reguliuojamo oro įleidimo anga. Arklidės galuose įrengtos dvivėrės durys, kurios dažnai būna su prieangiais, saugančiais nuo vėjo. Arklidės stovi žirgynuose, verslo, arklininkystės, ūkininkų ūkiuose. Yra išlikusių senųjų arklidžių buvusių dvarų sodybose, pašto stotyse.

Istorija

Arklidės istoriškai yra antras seniausias ūkinio pastato tipas. Pasaulio seniausios arklidės surastos Senovės Egipto Pi-Ramzio mieste, Qantir vietovėje. Jas įsteigė Ramzis II (1279−1213 m. pr. m. e.). Arklidės užėmė 17 tūkst. m² plotą, turėjo nuolaidų pagrindą srutų šalinimui, talpino apie 480 arklių.

Apie XVI a. pradėtos statyti atskiros arklidės, paprastai arti namų, nes šie gyvūnai buvo labai vertinami ir kruopščiai prižiūrimi. Jie kažkada buvo gyvybiškai svarbūs ekonomikai ir parodydavo jų savininkų padėtį visuomenėje. Žirgas buvo ir tebėra prestižo įrodymas. Didikai šiems gyvūnams statydavo erdvias, stilingas, ilgaamžes arklides, kurių architektūra lygiavosi į šeimininko rūmų architektūrą. XIX a. antrosios pusės dvaruose žirgais buvo ypač domimasi, jų savininkai statė respektabilias arklides. Arklidžių architektūra dažnai išsiskyrė iš kitų ūkinių pastatų, paradinis žirgynas buvo statomas arčiau rūmų.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse senosios arklidės prarado pagrindinę funkciją ir buvo pritaikytos įvairių įstaigų reikmėms. Erdviose patalpose dažnai įrengiamos kultūrinės erdvės, studijos, gyvenamieji būstai.

Arklidžių struktūra

Arklides, be gardų arkliams, dar sudaro įvairios pagalbinės patalpos, skirtos pašarų ir kraiko (šiaudų, pjuvenų) laikymui, pakinktų ir jojimo reikmenų padėjimui, aptarnaujančiam personalui. Priklausomai nuo arklidžių dydžio, būna įrengtos veterinarinės apžiūros, kirpimo ir kaustymo vietos, arklių pakrovimo rampa. Plotų norma, skiriama vienam arkliui, nustatoma atsižvelgiant į arklių stambumą arba rekomendacijas veislei. Vieninių gardų plotis ir gylis neturi būti mažesnis kaip 3,0 m. Garduose ir grupinėse patalpose įrengiamos ėdžios ir girdytuvės. Sportinių arklių tvarte įrengiamos prausyklos su dušais ir soliariumai. Arkliai šeriami, valomi jų gardai, šalinamas mėšlas, kreikiama, naudojant mažosios mechanizacijos ir mobilias transporto priemones.

Dažniausiai statomi atskiri tvartai skirtingoms arklių grupėms: darbiniams, veisliniams arkliams, eržilams, kumelingoms kumelėms. Arklidės turi atitikti gyvūnų gerovės reikalavimus pagal gardų dydį, praėjimų pločius, vidinį klimatą. Prie arklidžių dažnai įrengiamas aptvertas diendaržis arkliams apžiūrėti, pasivaikščioti ir laikyti. Taip pat gali būti pastatomas atskiras arba sujungtas su arklide dengtas žirgų maniežas be vidinių pertvarų.

Nuorodos

• LSMU Gyvulininkystės institutas. Arklidžių technologinio projektavimo taisyklės Archyvuota kopija 2019-07-02 iš Wayback Machine projekto.
• Žirgams tikęs pastatas ne per prastas ir žmogui. diena.lt